Mokesčių pakeitimai nuo 2022 m.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2022 m.

1. Nuo 2022 m. didėja minimalus mėnesinis darbo užmokestis

Vyriausybė pritarė minimalios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio atlygio didinimui nuo 2022 m. sausio 1 d. Žemiau nurodyti nauji patvirtinti dydžiai:

•  minimali mėnesinė alga 730 EUR;
•  minimalus valandinis atlygis 4,47 EUR
  

2. Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD)

Nuo 2022 metų keičiasi NPD apskaičiavimo formulė bei NPD dydis riboto darbingumo asmenims. Žemiau pateikiame palyginamąją lentelę apie NPD pokyčius nuo 2022 m.

*NPD apskaičiavimo formulėje naudojami trumpiniai:

• MDUP - darbuotojo mėnesio darbo užmokesčio pajamos.
• GMP - darbuotojo metinės pajamos.

NPD nebetaikomas, kai darbo užmokesčio pajamos per mėnesį viršija 2 865 EUR (2021 m. – 2 864,22 EUR). Riba, iki kurios metinis NPD taikomas, 2022 m. išlieka ta pati kaip ir 2021 m., t. y. 34 370,67 Eur.

3. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Keičiasi darbuotojo metinių pajamų riba, kurią pasiekus taikomas 32 % GPM tarifas. Darbuotojo pajamų iš darbo santykių daliai, viršijančiai 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU; 90 246 EUR) bus taikomas 32 % GPM tarifas.

4. Sodros įmokos

Darbdaviai turi mokėti socialinio draudimo (toliau - „Sodros“) įmokas nuo ne mažesnės kaip minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2022 m. Lietuvoje didėjant MMA, mažiausia suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamos „Sodros“ įmokos yra 730 EUR (2021 m. – 642 EUR).

Žemiau lentelėje pateikta palyginamoji lentelė apie „Sodros“ mokesčių pokyčius.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2022 m.

1. Specialioji mokestinės tvarkos neatitikimų priežasties panaikinimo taisyklė (įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.)

Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) papildytas specialiąja mokestinės tvarkos neatitikimų priežasties panaikinimo taisykle. Specialioji taisyklė panaikina vieną iš mokestinių tvarkos neatitikimų susidarymo priežasčių – skirtingą apmokestinamojo vieneto (hibridinio subjekto) teisinį reglamentavimą ar traktavimą – ir tokiu būdu neleidžia atsirasti dėl šios priežasties susidariusių mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamoms pasekmėms.

Mokestinės tvarkos neatitikimų priežastis panaikinama Lietuvos hibridinį subjektą laikant Lietuvos apmokestinamuoju vienetu. Siekiant išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo, tokio vieneto mokesčio bazei priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal PMĮ arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus. Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taiko jo dalyviai.

2. Pelno mokesčio lengvata stambiems projektams, kurie faktiškai vykdo veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.)

PMĮ 58 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad įmonių, vykdančių stambius investicijų projektus, į stambaus investicijų projekto apimtį patenkančioms pajamoms iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo pelno mokesčio lengvata stambiems projektams taikoma tik tiems pelno mokesčio mokėtojams, kurie faktiškai vykdo veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, o vėliau gauna pajamas iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo.

3. Mokesčių apskaičiavimo tikslais naudojamas finansinėje apskaitoje taikomas atsargų nurašymo metodas (įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d., tačiau galima taikyti apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už visus 2022 mokestinius metus)

Panaikinama PMĮ 57 str. 4 dalis, todėl nebereikės gauti leidimo iš mokesčių administratoriaus tuo atveju, kai, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, mokesčio mokėtojas turėjo prievolę kreiptis dėl leidimo naudoti atsargų apskaitymui apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą atsargų įkainojimo būdą, kurį vienetas taikydavo sudarydamas finansinių ataskaitų rinkinį (pavyzdžiui FIFO → LIFO). Mokesčių apskaičiavimo tikslais nurašant atsargas bus naudojamas finansinėje apskaitoje taikomas atsargų nurašymo metodas.

4. 2022 m. sausio 31 d. nustos galioti Jungtinei Karalystei taikytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, ir ji nebebus laikoma Europos Sąjungos valstybė nare.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2022 m.

1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimas ir papildymas

2021 m. gruodžio 29 dieną įsigaliojo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo 15 straipsnio 16 dalies pakeitimas, kuris nustato, kad, apskaičiuojant reimportuojamų prekių apmokestinamąją vertę turi būti atimama paslaugų, kurios pagal PVM įstatymo 13 straipsnio arba kitos valstybės narės apmokestinimą PVM reglamentuojančių teisės aktų nuostatas laikomos suteiktomis Lietuvos ar Europos sąjungos teritorijoje, apmokestinamoji vertė.

2. Atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymas bankrutuojančioms įmonėms ir tiekiamai medienai

Nuo 2022 m. sausio 1 d. nebetaikomas PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo tais atvejais, kai prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kurio atžvilgiu pradėta teisminė bankroto procedūra, ir kai tiekiama tam tikra mediena.

3. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 ir 47 straipsnių pakeitimai ir papildymas

Nuo 2022 m. sausio 1 dienos įsigalioja PVM įstatymo 36 ir 47 straipsnių pakeitimas. Pakeitimu nustatytos PVM lengvatos Europos Komisijos arba ES institucijų įsteigtų įstaigų ir agentūrų Lietuvoje įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms ar į Lietuvą įvežamoms prekėms, kurios skirtos šiems subjektams vykdyti ES teisės aktais pavestoms užduotims, susijusioms su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymu, ir kurios vėliau nebus tiekiamos ar teikiamos už atlygį.

Tokių prekių importas neapmokestinamas PVM, o prekių tiekimas (paslaugų teikimas) − apmokestinamas 0 proc. PVM tarifu.

Intrastato įvežimo ir išvežimo ataskaitos teikimo ribų pakeitimai nuo 2022 m.

Intrastato įvežimo ir išvežimo ataskaitos teikimo ribos, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių ir į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė. Šias ribas apskaičiuoja ir kiekvienais metais skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Intrastato įvežimo ir išvežimo ribos yra apskaičiuojamos kalendoriniams metams.

Aukščiau išdėstyta informacija yra paruošta Leinonen mokesčių komandos.

Jeigu turite papildomų klausimų, prašome kreiptis į Leinonen mokesčių komandą. Mūsų mokesčių konsultantai su malonumu suteiks detalesnę informaciją apie aukščiau minėtus pokyčius.

Virginija Guleva

Mokesčių ir teisės skyriaus vadovė

virginija.guleva@leinonen.lt