Įmonių vadovams darbuotojų motyvavimą tenka svarstyti keliais aspektais: vienodai svarbu parinkti efektyvias skatinimo priemones ir teisingai apskaičiuoti joms skirtą biudžetą. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tos naudos, kurias vertina patys darbuotojai. Konkurencingas atlyginimas, premijos, mokymai, sveikatos draudimas, galimybė dirbti hibridiniu ir nuotoliniu būdu, vaišės ir kelionės įmonės sąskaita – tai tik kelios priemonės, pirmaujančios darbuotojams teikiamų naudų sąrašuose. Padėdami darbdaviams įdiegti efektyvias skatinimo sistemas, išskyrėme keletą dažniausiai taikomų priemonių, kurių apmokestinimą svarbu išmanyti.
Piniginės premijos veikia efektyviai, tačiau apmokestinamos aukščiausiu tarifu
Vienas iš populiariausių ir darbuotojų ypač vertinamų skatinimo būdų yra piniginės premijos. Jos gali būti mokamos vieną kartą per metus, kas pusmetį, kas ketvirtį arba kas mėnesį ir skiriamos už pasiektus rezultatus, kokybiškai atliktą darbą. Tačiau svarbu žinoti, kad metiniai ar ketvirčio priedai apmokestinami kaip atlyginimas: gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) – 20 proc. (32 proc.) ir VSD įmokomis (19,50 proc. darbuotojo dalis + 1,77 proc. darbdavio dalis).
Be sveikatos draudimo aukštos kvalifikacijos specialistai net nesvarsto rinktis darbovietės
Dar viena sąlyga, kurios dažniausiai tikisi darbuotojai – sveikatos draudimas. Galimybė kreiptis į privačiose klinikose dirbančius medikus nelaukiant eilėse, operatyviai atlikti tyrimus, įsigyti vaistų, lankytis pas odontologą – be šių paslaugų paklausių profesijų darbuotojai nebeįsivaizduoja savo darbo sąlygų.
Sveikatos draudimas yra viena iš populiariausių naudų, nes neapmokestinama GPM, jei tenkinamos kelios sąlygos – įmokos už sveikatos draudimą per mokestinį laikotarpį neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio ir draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas.
Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (GPMĮ) komentare yra pateikusi sąrašą paslaugų, priskirtinų sveikatos priežiūros paslaugoms. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Ši lengvata gali būti taikoma darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms už tokį sveikatos draudimą, pagal kurį apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, apimančios apdraustųjų konsultavimą, profilaktiką, diagnostiką, gydymą, reabilitaciją, prevenciją, slaugą, taip pat – apdraustojo aprūpinimą medicininėmis priemonėmis.
Į sveikatos draudimo sutartį nedraudžiama įtraukti ir tokių paslaugų, kurios nėra susijusios su sveikatos priežiūra, pvz., SPA paslaugas arba kosmetikos priemonių pirkimą. Tačiau tokioms paslaugoms GPM lengvata nėra taikoma. Taigi, jei įmonė apmoka darbuotojo SPA procedūras, bus laikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra (apmokestinimas tapatus darbo užmokesčiui), nepaisant to, kad mokamas sveikatos draudimas.
Mokymai yra abipusiai naudinga skatinimo priemonė, tačiau svarbu – jų turinys
Viena iš įmonėms palankiai apmokestinamų motyvavimo priemonių yra darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Mokymai ir konferencijos Lietuvoje bei užsienyje, kalbų kursai gali būti apmokami įmonės ir laikomi sąnaudomis, mažinančiomis pelną. Tačiau svarbu, kad darbuotojo dalyvavimas mokymuose ir kituose renginiuose būtų tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis funkcijomis įmonėje.
Jei darbuotojui apmokami mokymai nesusiję su jo darbo veikla ar funkcijomis, pavyzdžiui, darbuotojas savo malonumui nori mokytis japonų kalbos arba šokti, laikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra, kurios apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Jei mokymai ar konferencijos susiję su darbuotojo darbo funkcijomis, pajamos natūra neskaičiuojamos, pavyzdžiui, buhalteriui apmokami buhalterijos kursai, kurių metu jis kelia savo kvalifikaciją. Įmonei tokios patirtos sąnaudos priskiriamos sąnaudoms, mažinančioms pelną.
Atkreipkite dėmesį, kad jei įmonės apmokami mokymai nesusiję su darbuotojo darbo veikla ar funkcijomis, tokių mokymų pirkimo PVM atskaita yra negalima.
Vaišės ir kelionės: atidžiai apgalvokite, kam ir kokiu tikslu perkami – nuo to priklauso apmokestinimas
Vaišės yra viena iš populiariausių ir palyginti nebrangiai kainuojanti priemonė. Jei įmonė vaišina darbuotojus vaisiais ar teikia kitokias naudas, kai negalima nustatyti kiekvieno darbuotojo gautos konkrečios naudos, įmonės patirtos išlaidos laikomos sąnaudomis, nemažinančiomis pelno, tačiau nelaikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra. Jei įmonė yra sudariusi kolektyvinę sutartį, tokios išlaidos laikomos mažinančiomis pelno mokestį.
Dažnai pasitaiko tokių klaidų, kai naudos gavėjas aiškus ir jo gauta nauda apskaičiuotina – pvz., nuperkama kelionė darbuotojui. Tačiau tokios išlaidos pelno mokesčio atžvilgiu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams ir GPM neapmokestinamos. Dažnai manoma, kad išlaidas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams, nereikia skaičiuoti pajamų natūra – deja, taip nėra.
Kitas mokesčių optimizavimo būdas – priskirti komandos pietų išlaidas reprezentacinėms išlaidoms. Deja, toks priskyrimas yra neteisingas ir rizikingas. Reprezentacinės išlaidos – tai išlaidos, skirtos ryšiams su potencialiais ar esamais klientais užmegzti. Taigi, jei pietavote su kolegomis, nėra laikoma, kad vyko reprezentacija.
Svarbu paminėti, kad maitinimo paslaugų, skirtų darbuotojams, pirkimo PVM atskaita yra negalima.
Komandos formavimo renginiai ir kelionės
Kai darbdavys organizuoja darbuotojams komandos formavimo renginius, reikia atkreipti dėmesį į du aspektus – ar tai pramoginio turinio renginys, ar mokomojo. Jei renginys yra pramoginio turinio (pvz., Kalėdų vakarėlis), bus laikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra, jei galime apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo gautą naudą. Paprastai, jei patiriamos salės nuomos ir vaišių išlaidos, konkrečios darbuotojo naudos nustatyti negalime, todėl GPM prievolių neatsiras. Tačiau jei kiekvienas darbuotojas gavo po dovaną renginio metu (pvz., kelialapį į Maldyvus), tokia dovana bus apmokestinama kaip gauta darbuotojo nauda, t. y., taip pat kaip darbo užmokestis.
Kai renginys yra mokomojo pobūdžio, GPM ir VSD prievolių neatsiras. Dažniausiai daromos įmonių klaidos, kai pramoginio pobūdžio renginius bandoma „aprašyti“ kaip mokomuosius arba reprezentacinius, nors renginyje klientai nedalyvauja, o jei dalyvauja, tai tik keli, o darbuotojų ir klientų santykis yra 20:2. VMI patikrinimo metu yra lengva nustatyti, ar renginys buvo pramoginio, ar mokomojo pobūdžio.
Atkreipkite dėmesį, kad mokomojo pobūdžio renginiu gali būti forminama darbuotojo komandiruotė. Kitas aspektas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra tai, kad jei sudaryta kolektyvinė sutartis, įmonės pramoginio renginio išlaidos, kai negalima nustatyti konkrečios asmens naudos, yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Jei tokios sutarties įmonėje nėra, tuomet išlaidos bus priskirtos prie neleidžiamų atskaitymų. Buhalteriai dažnai išlaidas, kai galima nustatyti kiekvieno darbuotojo konkrečią naudą, priskiria neleidžiamiems atskaitymams, manydami, kad nereikės skaičiuoti GPM ir VSD įmokų. Tai yra netiesa – būtina skaičiuoti GPM ir VSD įmokas, jei darbuotojas gavo pajamas natūra. Tačiau per vienerius metus leidžiama įteikti kiekvienam darbuotojui iki 200 Eur vertės dovaną ir ši suma nėra papildomai apmokestinama.
Svarbu žinoti, kad jei darbdavio organizuojamas komandos kūrimo renginys yra pramoginio turinio, tokiu atveju, šio renginio pirkimo PVM atskaita yra negalima. Tačiau, jei darbdavio organizuojamas komandos kūrimo renginys yra mokomojo turinio, šio renginio pirkimo PVM atskaita yra galima.
Įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų kaupimo fondą
Sėkmingai veikiančiose bendrovėse įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų kaupimo fondą yra vienas iš populiariausių motyvavimo būdų – jos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde per mokestinį laikotarpį neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio. Jei viršija nurodytą dydį, viršijanti dalis apmokestinama kaip darbo užmokestis.
Sėkmingai veikiantis skatinimas priklauso nuo darbuotojų suvokiamos naudos
Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose įmonėse suskaičiavome daugiau kaip 40 skirtingų skatinimo priemonių. Be aukščiau išvardintų, įmonės naudoja ir kitas – siūlo akcijas, sumoka už bakalauro ar magistro studijas, apdraudžia šeimos narius, leidžia naudotis taksi paslaugomis, apmoka naudojimąsi automobiliu ir sumoka už parkavimą, suteikia papildomų atostogų ir poilsio dienų, padengia nuotoliniam darbui reikalingų priemonių įsigijimą, organizuoja renginius ir keliones į užsienį, trumpina darbo valandas, išperka abonementus į sporto klubus, įteikia dovanas svarbiomis progomis, ir kt.
Vis dėlto, kalbant apie išties motyvuojančias skatinimo sistemas, būtina įvertinti tiek darbdavio galimybes, tiek darbuotojų poreikius. Jei darbuotoją motyvuoja tai, jog už jo tiesiogiai su darbu nesusijusius mokslus (pvz., augalų priežiūros arba piešimo kursus) apmoka įmonė, pačiam darbdaviui tai gali būti pakankamai efektyvi darbuotojo skatinimo priemonė. Apskaitos požiūriu toks motyvavimas bus pripažintas pajamomis natūra ir turi būti apmokestintas kaip atlyginimas. Tačiau paskaičiavus, kokią bendrą sumą įmonei reikės sumokėti už konkretaus darbuotojo skatinimą, galima surasti abi šalis tenkinantį balansą.
Straipsnis buvo publikuotas “Verslo žinios” portale.
Darbuotojų motyvavimas: kaip rasti balansą – Verslo žinios (vz.lt)
