Ar darbdavys turi teisę stebėti darbuotojo asmeninį susirašinėjimą?

2017 m. rugsėjo 5 d. Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Nr. 61496/08, kuris sustiprino darbuotojų privatumo apsaugą. Byloje Barbulescu prieš Rumuniją Teismas nustatė, kad darbdavys neteisėtai, neįspėjęs ir neinformavęs darbuotojo tikrino jo susirašinėjimą per „Yahoo Messenger“ paskyrą ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą ir bendravimo slaptumą, nors darbuotojas ir buvo pasirašytinai supažindintas su  įmonės vidaus politika, draudžiančia naudoti įmonės suteiktą įrangą su darbu nesusijusiai veiklai.

Neginčijama, kad stebėdamas darbuotojo el. bendravimą darbdavys gina savo teisėtą interesą – užtikrinti sklandų įmonės darbą. Ši priemonė nėra draudžiama, bet turi būti proporcinga ir garantuoti darbuotojo apsaugą nuo darbdavio savivalės, kadangi darbuotojas išsaugo teisę į privatumą darbo metu bei darbdavio nustatytos elgesio darbo vietoje taisyklės negali apskritai paneigti darbuotojo socialinio gyvenimo.

Teismo Didžioji kolegija išskyrė principus, kuriais remiantis vertinamas stebėjimo teisėtumas:

  • specifinio tikslo principas – stebėjimas gali būti vykdomas tik turint specifinį, aiškiai išreikštą ir teisėtą tikslą;
  • teisėtumo principas – darbdavio tikslas, pagrindžiantis stebėjimo būtinybę, turi būti teisėtas;
  • proporcingumo principas – darbdavys privalo įvertinti stebėjimo pasekmes darbuotojui, privatumo ribojimo laipsnis vertinamas pagal tai:
    • ar stebimas komunikacijos srautas ar turinys,
    • ar stebima visa komunikacija ar jos dalis, 
    • kiek laiko vyksta stebėjimas, 
    • kurioje vietoje stebėjimas yra vykdomas, 
    • kas gali susipažinti su stebėjimo rezultatais;
  • reikalingumo principas – prieš pradėdamas stebėjimą, darbdavys privalo įsitikinti, ar mažiau privatumą ribojančios priemonės nepasieks to paties tikslo;
  • apsaugos principas – turi būti imamasi visų įmanomų apsaugos priemonių, kurios užtikrintų, kad informacija nepasiektų trečiųjų asmenų;
  • informavimo principas – darbuotojas turi būti informuotas apie stebėjimo galimybę ir pobūdį prieš pradedant stebėjimą.

Kaip elgtis darbdaviams?
Šis EŽTT sprendimas neabejotinai sustiprino poreikį derinti įmonės interesus su darbuotojo teise į privatumą. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 27 str. 3 d. įtvirtina darbdavio pareigą parengti ir supažindinti darbuotojus su „informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka“. Rengiant tokią tvarką yra svarbu vadovautis aukščiau nurodytais principais – nedviprasmiškai, pasirašytinai informuoti darbuotoją apie vykdomą stebėjimą prieš pradedant jį vykdyti, aiškiai aptarti stebėjimo tikslą bei užtikrinti, kad stebėjimas yra teisėtas, būtinas ir proporcingas bei užtikrinama darbuotojo duomenų apsauga. 

Daugiau informacijos apie bylą galite rasti žemiau:
http://hudoc.echr.coe.int/g?i=001-177082

Jei Jums kiltų papildomų klausimų, nedvejodami kreipkitės į mus.

Naujausi įrašai

lapkričio 1, 2024

Darbuotojų motyvavimas: kaip rasti balansą tarp įmonės galimybių ir veiksmingo skatinimo

Įmonių vadovams darbuotojų motyvavimą tenka svarstyti keliais aspektais: vienodai svarbu parinkti efektyvias skatinimo priemones ir teisingai apskaičiuoti joms skirtą biudžetą. Praktika rodo, kad geriausiai veikia…

Skaityti toliau
spalio 22, 2024

Juridinių asmenų likvidavimo procedūros atšaukimas: nuo šiol be kreipimosi į teismą

Pastaraisiais metais Registrų centras intensyviau stebi įmones, kurios nevykdo veiklos arba laiku nepateikia finansinių dokumentų ir esant teisiniam pagrindui, inicijuoja jų likvidavimą. Iki 2024 m.…

Skaityti toliau
rugpjūčio 22, 2024

Darbo santykiai ir individuali veikla: į ką atkreipti dėmesį

Darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būti pavaldžiu…

Skaityti toliau