Darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būti pavaldžiu darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o tuo tarpu darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Asmeniui, pasirašius darbo sutartį, joje įtvirtinamos visos sutarties sąlygos, t.y. darbo funkcija, darbo apmokėjimas, darbovietė bei kitos papildomos sąlygos.
Individuali veikla vykdoma komercinės (civilinės) sutarties pagrindu. Atskiras sutarčių rūšis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (šeštoji knyga), tai gali būti įvairios paslaugų sutartys, rangos sutartys ir kitos. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme individuali veikla yra apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
Skirtumas tarp darbo ir paslaugų teikimo santykių dažnai gali būti labai nedidelis. Tačiau pajamų iš darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimas labai skiriasi. Todėl siekiant išvengti galimų mokestinių pasekmių, vertėtų atkreipti dėmesius į šių santykių skiriamuosius bruožus ir tinkamai juos kvalifikuoti.
Darbo santykiams būdinga:
- Pavaldumas (subordinacija). Darbuotojas turi paklusti darbdavio vidaus taisyklėms, jis naudojasi darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įrankiais, dirba darbdavio nustatytomis valandomis, atostogas derina su darbdaviu, neprisiima su jo darbu susijusių išlaidų ir t.t.
- Darbuotojas gauna fiksuotą darbo užmokestį nepriklausantį nuo darbo rezultato, nes darbo sutartimi susitariama dėl darbo funkcijų vykdymo, bet ne galutinio rezultato.
Individualios veiklos santykiams būdinga:
- Savarankiškumas. Asmuo pats sprendžia su savo veiklos vykdymu susijusius klausimus, t.y. kuriomis valandomis dirbti, o kada ilsėtis, pats dengia savo veiklos išlaidas, susiranda klientus ir t.t.
- Tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas. Asmens sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybė sandorius sudaryti ir ateityje bei iš to gauti ekonominės naudos.
Individualios veiklos ir pajamų iš darbo santykių apmokestinimas
Individuali veikla gali būti vykdoma įsigijus verslo liudijimą (tai galioja tik konkrečioms paslaugoms) arba pagal individualios veiklos pažymą (platesniam paslaugų ratui).
Įsigijus verslo liudijimą iš anksto yra sumokamas fiksuotas gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris priklauso nuo vykdomos veiklos rūšies bei laikotarpio. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos mokamos nuo MMA per mėnesį.
Tuo tarpu vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą, gyventojas turi mokėti GPM, kuris apskaičiuojamas taip: (pajamos – išlaidos) x 15 proc. – kreditas, PSD įmokas (6,98 proc) bei VSD įmokas (nuo 12,52 iki 15,52 proc). Priklausomai nuo aplinkybių, numatytų LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme gali atsirasti prievolė mokėti PVM. Visus aukščiau minėtus mokesčius ir įmokas gyventojas apskaičiuoja ir sumoka pats.
Esant darbo santykiams, darbdavys yra atsakingas už GPM, PSD ir VSD apskaičiavimą, išskaičiavimą ir sumokėjimą. Pajamoms iš darbo santykių taikomas standartinis GPM tarifas – 20 proc. arba progresinis – 32 proc., Sodros įmokos – nuo 19,50 iki 22,50 proc. (darbuotojo mokesčiai) ir nuo 1,77 iki 2,49 proc. (darbdavio mokesčiai).
Įvertinus mokestinę naštą, tenkančią individuliai veikla užsiimančiam asmeniui ir dirbant pagal darbo sutartį, akivaizdžiai mažesni mokesčiai tenka individualios veiklos vykdytojui. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog mokesčių administratoriui atlikus patikrinimą ir pripažinus, kad pagal paslaugų sutartį susiklostę santykiai iš tikrųjų yra darbo santykiai, bendrovei gali kilti neigiamos mokestinės pasekmės dėl gautų pajamų apmokestinimo skirtumo. Taigi tokiu atveju tektų sumokėti ne tik mokesčių skirtumą, bet ir delspinigius bei baudas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, bendrovėms, sudarant paslaugų sutartį su fiziniu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą („freelancer“), rekomenduojame įsivertinti, ar nėra darbo santykiams būdingų bruožų bei su tuo susijusią mokestinę riziką.
