Į ką atsižvelgti skaičiuojant darbo užmokestį ir susijusius mokesčius?

Darbo užmokesčio mokesčiai Lietuvoje vaidina didelį vaidmenį nustatant darbuotojų atlygį. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato darbo apmokėjimo organizavimo gaires, apmokėjimą už viršvalandžius ir darbą naktį, apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, apmokėjimą už prastovą, kitas darbo užmokesčio garantijas. Be to, jame apibrėžiamos darbuotojų teisės į minimalų darbo užmokestį nustatomą valstybės.

Lietuvoje su  darbo užmokesčiu susiję mokesčiai susideda iš kelių komponentų, įskaitant progresinį gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo socialinio draudimo įmokas, darbdavio socialinio draudimo įmokas ir savanorišką darbuotojų dalyvavimą pensijų kaupime.

Darbuotojų, kurie dirba įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis.

Darbo užmokesčiui taikomi mokesčiai:

• Progresinis gyventojų pajamų mokestis – 20%/32% (pasiekus 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių metinę ribą, viršijančiai sumai taikomas 32% tarifas).
• Darbuotojo socialinio draudimo įmokos – 19,5% (pensijos – 8,72%, ligos – 1,99%, motinystės – 1,81%, sveikatos – 6,98%).
• Savanoriškas darbuotojo dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje – 3% (darbuotojas, kuris dalyvauja kaupime ir moka į pensijų fondus 3%)
• Darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos – 1,61%-2,49% (priklauso nuo darbdavio teisinės formos Lietuvoje ir nuo to, ar darbo sutartis neterminuota ar terminuota). Atkreipiame dėmesį, kad retais atvejais įmonėms, kurių darbuotojai turi didesnę tikimybę susirgti profesinėmis ligomis (pvz., statybos įmonės, tam tikros gamyklos ir kt.), atskiru Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodymu taikomas tarifas gali siekti iki 3,75%.

Pajamų mokestį turi mokėti nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie privalo mokėti pajamų mokestį nuo pajamų gautų Lietuvoje.

Priklausomai nuo darbo užmokesčio  prieš mokesčius(toliau – bruto) dydžio, Lietuvos mokesčių rezidentams taikomi šie neapmokestinamųjų pajamų dydžiai (NPD):

• darbo užmokesčio bruto dydis yra mažesnis arba lygus 840 Eur (minimalus atlyginimas) – NPD yra 625 Eur.
• darbo užmokesčio bruto suma didesnė nei 840 EUR, bet mažesnė nei 1926 Eur – NPD apskaičiuojamas pagal formulę: 625 – 0,42 × (bruto darbo užmokestis – 840);
• darbo užmokesčio bruto suma didesnė nei 1926 Eur, bet mažesnė nei 2 864,22 Eur – NPD apskaičiuojamas pagal formulę: 400 – 0,18 × (Bruto darbo užmokestis – 642 Eur);
• bruto darbo užmokestis viršija 2 864,22 Eur – visa suma apmokestinama.

Riboto darbingumo mokesčių mokėtojai, priklausomai nuo jų darbingumo lygio, turi teisę į individualius neapmokestinamųjų pajamų dydžius. Lietuvos mokesčių rezidentams, turintiems ribotą darbingumą, taikomi šie individualūs NPD dydžiai:

• 1 005 Eur per mėnesį, jei darbingumas yra 0-25%;
• 935 Eur per mėnesį, jei darbingumas yra 30-55%.

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ „GRINDYS“

Įmonės privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur bruto užmokesčio už ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, kurių darbo užmokestis yra mažesnis už minimalią mėnesinę algą.

Išimtys, leidžiančios netaikyti socialinio draudimo įmokų „grindų“:

• darbuotojas dirba pas kitą darbdavį Lietuvoje;
• darbuotojas gauna valstybinę senatvės arba netekto darbingumo (neįgalumo)  pensiją;
• darbuotojas yra ne vyresnis nei 24 m.;
• darbuotojo darbingumas yra 0-55 %;
• darbuotojas gauna motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas.

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ „LUBOS“

Jeigu per metus darbo pajamos iš visų darbuotojo darboviečių viršija 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių, pradedamos taikyti socialinio draudimo įmokų „lubos“. Tokiu atveju darbuotojui taikomas tik 6,98% (privalomojo sveikatos draudimo įmokų) tarifas viršijančiai sumai iki metų pabaigos. Darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų tarifas išlieka toks pat (1,61%-2,49%).

KOKIOS DARBUOTOJO SAMDYMO IŠLAIDOS?

Darbdavys privalo mokėti sutartą bruto darbo užmokestį ir papildomą 1,61-2,49% (arba išimtiniais atvejais iki 3,75%) socialinio draudimo mokestį, priklausomai nuo to, ar tai Lietuvoje įsteigta ar užsienio įmonė, registruota darbdaviu Lietuvoje, ir ar darbuotojo darbo sutartis yra terminuota ar neterminuota. Jei darbo sutartis yra neterminuota, taikomas 1,77% (atitinkamai 1,61 % užsienio įmonėms, registruotoms darbdaviais Lietuvoje) mokesčio tarifas, o terminuotoms darbo sutartims taikomas 2,49% mokesčio tarifas (atitinkamai 2,33 % užsienio įmonėms, registruotoms darbdaviais Lietuvoje).

Kalbant apie minimalų atlyginimą, nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje jis yra nustatytas 840 Eur per mėnesį, o minimalus valandinis atlygis – 5,14 Eur. Tai užtikrina teisingą atlygį skirtingų pramonės šakų darbuotojams.

Viršvalandinis darbas leidžiamas išskirtiniais Lietuvos Darbo kodekse numatytais atvejais. Viršvalandžiai vienam darbuotojui negali viršyti 8 valandų per savaitę. Darbuotojo raštišku sutikimu viršvalandžiai gali būti pratęsti iki 12 valandų per savaitę.

Viršvalandinis darbas apmokamas pagal viršvalandžių kompensavimo tarifą. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo įprasto valandinio darbo užmokesčio dydžio. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nėra nustatyta pagal darbo (pamainų) grafiką, arba viršvalandinį darbą nakties metu, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – ne mažiau kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo pageidavimu viršvalandžiai, padauginti iš atitinkamo tarifo (1,5; 2 arba 2,5) gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

Taip pat yra galimybė taikyti suminę darbo laiko apskaitą, ypač įmonėms, kurios turi kintančius darbo grafikus, ilgesnes darbo valandas (pavyzdžiui, parduotuvės, restoranai, klientų aptarnavimo centrai, gamybos įmonės). Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis gali būti nustatytas iki 3 mėnesių. Pasibaigus laikotarpiui, apskaičiuojama, ar darbuotojai dirbo viršvalandžius, ar nebuvo įvykdyta darbo laiko norma. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio pabaigoje už viršvalandžius apmokamas 1,5 tarifo dydžio darbo užmokestis (arba šis laikas gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko). Jei darbuotojai neišdirbo pakankamai valandų pagal darbo sutartį, šis laikas apmokamas 0,5 tarifu.

Kalbant apie valstybines šventes, pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti švenčių dienomis. Išimtys taikomos, jei dirbama nereguliariomis darbo valandomis arba profesinė sąjunga yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį, leidžiančią dirbti švenčių dienomis. Visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo sutarties, už darbą švenčių dienomis turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas atlyginimas. Darbuotojo pageidavimu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas arba viršvalandžiai, padauginti iš Darbo kodekso nustatyto atitinkamo tarifo, gali būti pridėti prie kasmetinių atostogų laiko. Besilaukiančios ar neseniai pagimdžiusios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti švenčių dienomis, taip pat į naktinę pamainą, tik gavus jų sutikimą.

PAGRINDINĖS DARBUOTOJŲ NAUDOS IR JŲ APMOKESTINIMAS

Darbdaviai Lietuvoje turi galimybę savo darbuotojams suteikti papildomų naudų, tokių kaip sporto klubų abonementai, sveikatos draudimas, mokymosi išlaidų apmokėjimas tiesiogiai švietimo įstaigoms, viešojo transporto išlaidų kelionei į darbą kompensacijos. Šios naudos gali būti neapmokestinamos gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais, jeigu atitinka tam tikras Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas.

Neapmokestinamos naudos:

• Papildomas sveikatos draudimas. Populiariausia papildoma nauda darbuotojui Lietuvoje yra savanoriškas sveikatos draudimas. Papildomi planai paprastai siūlo nemokamus metinius sveikatos patikrinimus, odontologines paslaugas ir optikos paslaugas. Jei sveikatos draudimo planas atitinka Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas, jis gali būti atleistas nuo gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, todėl tai puikus būdas panaudoti įmonės išteklius darbuotojo naudai.
• Įmokos į pensijų fondus. Lietuvos pensijų sistemą sudaro 3 pakopos. Pirmoji pakopa yra privaloma tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Antroji yra neprivaloma ir taikoma tik darbuotojams, įskaitant ir valstybės įnašą. Trečioji pensijos kaupimo pakopa yra neprivaloma, bet darbdaviai gali prisidėti ir mokėti papildomus įnašus darbuotojų naudai. Darbdaviai, sumokėję papildomas įmokas į darbuotojų pensijų fondus, tokias išlaidas gali išskaičiuoti iš pelno mokesčio, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Jei pensijų fondo sutartis atitinka Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas, tokiu atveju šios įmokos gali būti neapmokestinamos gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais.
• Švietimas. Sumos už darbuotojo mokslą mokamos tiesiogiai švietimo įstaigoms.
• Iš darbdavio gautos nedidelės vertės dovanos ir prizai (ne daugiau kaip 200 EUR per metus).
• Viešojo transporto kompensacija. Išmoka, kurią gauna darbuotojas, kai darbdavys apmoka už geležinkelio ir kelių viešojo transporto, naudojamo važiuojant į darbą ir iš jo, bilietus.
• Nuotolinio darbo kompensacijos. Darbdavys gali kompensuoti darbuotojo išlaidas, susijusias su darbu, darbo priemonių įsigijimu ir naudojimu, darbo vietos įrengimu, jeigu darbuotojas dirba pagal nuotolinio darbo sutartį. Tokios kompensacijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau jas reikės pagrįsti dokumentais. Tokio kompensavimo tvarka turi būti aprašyta įmonės vidaus taisyklėse.
• Išmokos, mokamos darbuotojams mirus jų sutuoktinių, vaikų ar tėvų mirties atveju. Ši išmoka yra neapmokestinama, jei suma neviršija 5 minimalių atlyginimų.

Kitos galimos naudos:

• Papildomos specialios laisvos dienos ligos, gimtadienio ir pan. atveju, trumpesnės darbo valandos ir lankstumas – tai dažniausiai darbdavių iniciatyva pagal vidaus taisykles pridedamos naudos, kurias pastaruoju metu darbuotojai itin vertina. Už tokias papildomas poilsio dienas darbuotojai dažniausiai gauna arba įprastą atlyginimą, arba vidutinį darbo užmokestį, kuris apmokestinamas visais darbo užmokesčio mokesčiais.
• Darbas nuotoliniu būdu – šiuo metu nemažai įmonių Lietuvoje siūlo nuotolinio darbo galimybes, kurias dažniausiai nustato įmonės vidaus taisyklės.
• Papildomos atostogų dienos. Pagal Darbo kodeksą darbuotojams, dirbantiems vienoje įmonėje ilgiau nei 10 metų, priklauso papildomos atostogos. Tai skatina ilgalaikius darbo santykius, tačiau nemažai įmonių pasirenka papildomas dienas įvesti dar anksčiau ir pagal savo vidaus taisykles.
• Pardavimų skatinimas, premijos už mėnesio, ketvirčio ar metinius rezultatus, vienkartinės premijos – visos tokios premijos yra laikomos atlyginimo dalimi ir apmokestinamos visais darbo užmokesčio mokesčiais.
• Dienpinigiai – jei darbuotojai keliauja verslo reikalais, pagal Darbo kodeksą jie turi teisę gauti dienpinigius. Kiekvienai šaliai yra nustatytos sumos, kurias tvirtina Vyriausybė. Išskyrus atvejus, kai darbuotojo atlyginimas yra mažesnis už minimalią algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, ir šie dienpinigiai viršija 50% limitą ar kiekvienai šaliai nustatytus dydžius, jie yra neapmokestinami.
• Vidiniai ir išoriniai su darbu susiję darbuotojų mokymai (jie laikomi įprastomis veiklos išlaidomis ir dažniausiai nelaikomi pajamomis natūra).

Visos kitos papildomos naudos laikomos pajamomis natūra. Pajamos natūra apmokestinamos kaip darbo pajamos. Dažniausiai pasitaikančios darbdavių suteikiamos apmokestinamos naudos yra šios:

• Sporto klubo narystė
• Tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais
• Nuolaidos įmonės produkcijai / paslaugoms
• Maitinimas
• Iš darbdavio gautos dovanos, viršijančios 200 Eur per metus.

PROGRESINIO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO SISTEMA

Lietuvoje taikoma progresinė gyventojų pajamų mokesčio sistema su skirtingais mokesčių tarifais skirtingoms pajamoms. Tarifai svyruoja nuo 15%, taikomų tam tikroms išmokoms, iki 32%, taikomų metinėms pajamoms, viršijančioms 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių. Pagrindiniai progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra šie:

• 15% tarifas – ligos pašalpos (įskaitant ir darbdavio mokamas), motinystės ir tėvystės išmokos, vaiko priežiūros išmokos, ilgalaikio darbo išmokos (nepriklausomai nuo metinių pajamų dydžio);
• 20% tarifas – iš darbo santykių gaunamos metinės pajamos, neviršijančios 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (101 094 Eur 2023 m.);
• 32% tarifas – iš darbo santykių gaunamos metinės pajamos, viršijančios 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (101 094 Eur 2023 m.).

Mokesčio tarifai kitoms pajamoms:

• 15% tarifas – pajamos iš individualios veiklos; pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendų); tantjemos ir atlyginimas už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete; pajamos iš darbdavių pagal autorines sutartis; mažųjų bendrijų vadovų pajamos pagal civilines (paslaugų) sutartis.

Pagrindinė taisyklė Lietuvoje yra ta, kad jei įmonė darbuotojams suteikia geresnes sąlygas (didesni viršvalandžių apmokėjimo tarifai, daugiau laisvų dienų, trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas ir pan.), nei nustato Darbo kodeksas – tai yra leistina.

Apibendrinant galima teigti, kad darbo užmokesčio mokesčiai Lietuvoje vaidina didelį vaidmenį reguliuojant darbuotojų atlygį ir užtikrinant socialinio draudimo įmokas. Progresinė gyventojų pajamų mokesčio sistema kartu su darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokomis padeda finansuoti įvairias socialines išmokas ir darbuotojams teikiamas viešąsias paslaugas. Be to, darbdavių teikiamos neapmokestinamos naudos ir kitos papildomos naudos gali papildomai paskatinti ir paremti darbuotojus. Tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams svarbu suprasti ir laikytis darbo užmokesčio mokesčio reglamentavimo, siekiant užtikrinti teisingą darbo apmokėjimą ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi Lietuvoje.