Informacijos apie naudos gavėjus teikimas VĮ Registrų centrui. Ką svarbu žinoti?

Naujų metų pradžia dažnai pateikia ir naujų teisės aktų pokyčių arba naujų galimybių įgyvendinant jau numatytas pareigas. Šie metai nėra išimtis, kadangi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFP) numatytą pareigą juridiniams asmenims gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus, nuo 2022 m. sausio 3 d., įmonės gali įgyvendinti teikdamos informaciją į Registrų centro juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos posistemę – Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinę sistemą (toliau – JANGIS).

Naudos gavėju yra laikomas fizinis asmuo, kuris:

–     yra juridinio asmens savininkas ir turėdamas daugiau kaip 25% akcijų, pajų, įnašų ir (ar) balsų, gauna iš jo naudą, arba

–     kitais būdais kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti juridinio asmens vadovą, priimti strateginio pobūdžio sprendimus, arba

–     kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, yra jo vadovas, valdybos ar kito kolegialaus organo pirmininkas ar narys.

Remiantis VĮ Registrų centro informacija, duomenų teikimas vykdomas šiais etapais:


1.       Nuo 2022 m. sausio 3 d., visi juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus) duomenis teikia tuomet, kai jų naudos gavėjai yra tik fiziniai asmenys.

 

2.       Nuo 2022 m. gegužės 1 d., visi juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus) pradės teikti duomenis apie naudos gavėjus fizinius ir kitus juridinius asmenis.

 

3.       Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. duomenis pateikti turės ir investiciniai fondai.


Pirmasis duomenų teikimo etapas aktualus įmonėms, kurių visi naudos gavėjai yra išimtinai fiziniai asmenys. Duomenys turėtų būti teikiami apie kiekvieną fizinį asmenį (tiesioginį savininką), turintį 25% arba didesnę įmonės akcijų (ar nuosavybės) dalį.

Jeigu asmenų, turinčių daugiau kaip 25% akcijų (ar nuosavybės dalį) nėra, duomenys teikiami apie vadovą, kolegialaus valdymo organo pirmininką (narį) bei kitaip įmonę kontroliuojančius fizinius asmenis galinčius priimti strateginio pobūdžio sprendimus.

Antrasis duomenų teikimo etapas aktualus įmonėms turinčioms tiek fizinius, tiek ir juridinius kontroliuojančius asmenis. Šiuo atveju duomenys turėtų būti teikiami apie kiekvieną fizinį asmenį (tiesioginį savininką), turintį 25% arba didesnę įmonės akcijų (ar nuosavybės) dalį. Duomenys taip pat turi būti teikiami ir apie netiesioginius savininkus – kontroliuojančią įmonę arba kelias įmones – turinčias 25% įmonės akcijų (ar nuosavybės dalį).

Trečiasis duomenų teikimo etapas tampa aktualus ir investiciniams fondams.

Pareiga viešinti duomenis apie galutinius naudos gavėjus nėra taikoma  juridiniams asmenims, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė.

Teikiant duomenis į VĮ Registrų centro posistemę JANGIS, visuomet turėtų būti atskleidžiami šie naudos gavėjų duomenys:


–     naudos gavėjo vardas, pavardė,

–     gimimo data,

–     asmens kodas,

–     valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,

–     gyvenamoji vieta,

–     turimos nuosavybės teisės ir apimtis (akcijų skaičius procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teisės (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais).


Jei duomenys pasikeičia, apie tai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos, įmonė turi pranešti JANGIS tvarkytojui.

Kodėl duomenų teikimas yra reikalingas ir kuo tai naudinga?


1.       PPTFP įstatyme yra numatyta šių duomenų teikimo pareiga. Už šios pareigos nesilaikymą ateityje gali būti taikoma administracinė atsakomybė bei skiriamos baudos reikalavimų nevykdantiems subjektams (bauda gali siekti nuo 800 iki 1500 EUR, juridinių asmenų vadovams nuo 2000 iki 3500 EUR).

 

2.       Juridiniai asmenys nevykdantys pranešimo pareigos, vieneriems metams gali būti įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, jei už šį pažeidimą būtų skirta bauda, siekianti 1 500 EUR ir daugiau.

 

3.       Prieš teikiant paslaugas, tam tikrais atvejais ir paslaugų teikimo metu, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti kliento duomenis apie juridinį asmenį bei galutinius jo naudos gavėjus. Atsiradus galimybei duomenis tikrinti JANGIS posistemėje, šios procedūros tikėtina užtruks trumpiau ir bus atliekamos efektyviau.

 

4.       Suteikia galimybę užtikrinti geresnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei skaidrumą.

Duomenų į JANGIS pateikimo būdai


Remiantis VĮ Registrų centro pateikiama informacija, šiuo metu duomenys į JANGIS teikiami tik elektronine forma prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos, o šių duomenų pagrindu suformuoti dalyvių sąrašai pasirašomi elektroniniu parašu.

Leinonen specialistai yra pasiruošę atsakyti į Jums iškilusius papildomus klausimus bei padėti duomenų teikimo procese, kreipkitės lithuania.legal@leinonen.eu

Naujausi įrašai

kovo 22, 2024

Dažniausiai pasitaikančios PVM klaidos ir kaip jų išvengti

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai mokestis, taikomas prekėms ir paslaugoms visose ES šalyse. Visos ES šalys šio mokesčio tarifus nustato savarankiškai, tačiau PVM Direktyvoje…

Skaityti toliau
kovo 5, 2024

Juridinio asmens likvidavimas ar veiklos stabdymas? Kurį variantą pasirinkti.

Nuolat besikeičiančiame verslo pasaulyje kartais tenka spręsti ne tik įmonės verslo plėtros klausimus, tačiau ir svarstyti apie veiklos stabdymą arba likvidavimą. Tuomet dažnai kyla klausimas,…

Skaityti toliau
sausio 19, 2024

Ar bendrovė gali turėti daugiau nei vieną direktorių?

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įsteigta virš 4 000 uždarųjų akcinių bendrovių. Ši juridinio asmens teisinė forma (kartu su mažosiomis bendrijomis) išlieka viena populiariausių Lietuvoje…

Skaityti toliau