Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse verčia darbdavius ieškoti galimų situacijos sprendimų. Vis didėjantis laikinojo įdarbinimo įmonių skaičius rodo, jog darbdaviai galimai rado laikiną išeitį iš susidariusios padėties.
KAS YRA LAIKINANSIS ĮDARBINIMAS?
Dar nesusipažinusius su šiuo apibrėžimu, informuojame, jog laikinasis įdarbinimas yra LR darbo kodekso 72 – 80 straipsniuose apibrėžti teisiniai santykiai.
Laikinuoju įdarbinimu laikoma situacija, kai tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaromas susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti darbdavio nurodyto darbo naudotojo naudai. Laikinojo įdarbinimo metu darbuotojas yra pavaldus darbo naudotojui, o darbdavys atlygina darbuotojui už darbą.
Tad šiuo atveju, susidaro santykiai tarp trijų šalių – tarp darbuotojo ir darbdavio bei tarp darbdavio ir darbo naudotojo. Darbuotojo atžvilgiu darbo naudotojas taip pat turi tam tikrų pareigų, tačiau tarp šių šalių sutartis nėra sudaroma.
Darbdavio bei darbo naudotojo santykius su darbuotoju reglamentuoja darbo teisės normos, tuo tarpu tarp darbdavio ir darbo naudotojo yra sudaroma civilinio pobūdžio sutartis.
KAS GALI BŪTI LAIKINOJO ĮDARBINIMO ĮMONE?
Siekiant vykdyti laikinojo įdarbinimo bei tokiu pagrindu dirbančių darbuotojų priežiūrą bei kontrolę, laikinojo įdarbinimo įmonėms (darbdaviams) yra numatyta pareiga registruotis Valstybinėje darbo inspekcijoje. Tik atlikus registraciją, darbdavys gali užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla ir sudaryti laikinojo darbo sutartis.
Laikinojo įdarbinimo įmonėms taip pat yra taikomi tam tikri kriterijai, pvz. yra reikalinga užtikrinti, kad įmonei nėra taikomi veiklos ribojimai ar pradėtas likvidavimo procesas, įmonei ar jos vadovui pastaruoju metu nebuvo taikytos nuobaudos dėl nusižengimų, susijusių su darbo santykiais, įmonė nėra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir pan.
Tuo atveju, jeigu įmonė atitinka numatytus kriterijus, kliūčių užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla neturėtų kilti.
LAIKINOJO ĮDARBINIMO ŠALIŲ SANTYKIAI
Žemiau pateikiame keletą pavyzdžių, kurie padės geriau suprasti tarpusavio santykius tarp laikinojo įdarbinimo įmonės bei darbo naudotojo:
- draudžiami šių šalių tarpusavio susitarimai, kuriais būtų ribojama darbuotojo galimybė įsidarbinti tiesiogiai pas darbo naudotoją;
- tuo atveju, jeigu darbuotojas darbo naudotojui sukeltų žalą, darbuotojas būtų atsakingas įdarbinimo įmonei regreso tvarka (t. y. už pirminį žalos atlyginimą atsakinga būtų įdarbinimo įmonė). Tuo tarpu, jeigu darbo naudotojas padarytų žalą laikinajam darbuotojui, atsakomybė už žalos atlyginimą liktų darbo naudotojui;
- darbo naudotojas turi informuoti laikinuosius darbuotojus apie esančias laisvas darbo vietas, tokiu būdu suteikiant galimybę laikiniesiems darbuotojams tapti nuolatiniais darbuotojais;
- darbo naudotojas negali pavesti laikiniesiems darbuotojams vykdyti streikuojančių nuolatinių darbuotojų funkcijų ar pakeisti darbo naudotojo atleistus nuolatinius darbuotojus;
DARBO SUTARTIES SUDARYMAS IR NUTRAUKIMAS
Įdarbinimo įmonė yra atsakinga už darbuotojo darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą. Svarbu pažymėti, kad sutarties sudarymui ir nutraukimui yra taikomos bendrosios nuostatos, nustatytos LR darbo kodekse. Tad tuo atveju, jeigu darbo naudotojui laikinojo darbuotojo paslaugos būtų nebereikalingos, laikinojo įdarbinimo įmonė darbo sutartį su laikinuoju darbuotoju galėtų nutraukti tik esant teisės aktuose numatytiems pagrindams. Darbuotojo parsiuntimas iš darbo naudotojo automatiškai nėra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį su laikinuoju darbuotoju.
KAM GALI BŪTI AKTUALUS LAIKINASIS ĮDARBINIMAS?
Laikinojo įdarbinimo modelį įprastai renkasi darbdaviai, kurie mato reikiamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje pasiūlą. Pradėjus vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, minėtieji darbdaviai gali samdyti asmenis gyvenančius Lietuvoje ir tęsti darbo santykius Lietuvoje ar pagal poreikį laikinai komandiruoti asmenis į kitas valstybes.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties (62 str. 6 d.) numato, kad užsieniečiai negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartis (taip, kaip jos yra apibrėžtos LR darbo kodekse).
Minėtasis įstatymas numato, kad užsieniečiu yra laikomas asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
Laikinasis darbas gali būti patogus ir efektyvus sprendimas įmonėms, kurios siekia tarpininkauti įdarbinant specialistus iš Lietuvos, tačiau kiekviena tokia veikla siekianti užsiimti įmonė turėtų visapusiškai įvertinti reikalavimus keliamus šiai veiklai bei darbuotojų, su kuriais būtų sudaromos laikinos darbo sutartys, kilmės šalį.
