Veiklos plėtra į kitas Baltijos šalis paprastai tampa pirmuoju sprendimu, įmonėms nutarus pradėti veikti užsienio rinkose. Verslo pradžia kaimyninėse šalyse suteikia daug galimybių, tačiau kartu su jomis iškyla nemažai iššūkių. Nors Baltijos šalių gyventojus vienija daug panašumų, tačiau teisiniai ir mokestiniai skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos neretai tampa kliūtimis, stabdančiomis įmonių augimą. Vis dėlto šias problemas galima išspręsti.
Dalinuosi pagrindiniais iššūkiais, su kuriais susiduria verslai trijose Baltijos šalyse, ir būdais, kaip juos įveikti.
Skiriasi teisiniai reikalavimai ir mokesčių sistemos
Nepaisant kultūrinio ir ekonominio panašumo, Lietuva, Latvija ir Estija turi skirtumų teisės aktuose ir taikomose mokesčių politikose. Pavyzdžiui, Lietuvoje palyginti dažnai keičiami mokesčių įstatymai reikalauja nuolat atnaujinti apskaitos procesus. Latvijoje darbo užmokesčio apskaita taip pat nėra paprasta dėl galiojančių teisinių reguliavimų ir specifinių skaičiavimo tvarkų, kurios reikalauja daugiau dėmesio ir tikslumo. Estijoje aukšti reikalavimai skaitmenizacijai gali tapti nemenku iššūkiu įmonėms, kurios dar nėra susitvarkiusios IT infrastruktūros pagal naujausius reikalavimus.
Šie skirtumai verčia nuolat sekti kiekvienos šalies teisės ir mokesčių pakeitimus, kad veikla būtų vykdoma teisėtai ir efektyviai. Neturint tinkamų kompetencijų ir pakankamų resursų organizacijos viduje įmonėms tenka ieškoti kompetentingų išorinių apskaitos, mokesčių ir teisės klausimais konsultuojančių partnerių.
Bendraujant su skirtingais partneriais kyla nesklandumų komunikacijoje
Skirtingos kalbos ir, dažnu atveju, nevienodi darbo metodai kelia papildomų iššūkių tarpusavio komunikacijoje su samdomais partneriais. Darbas su keliomis skirtingų šalių komandomis gali sukelti nesusipratimų, dėl kurių prarandama svarbi informacija, gaištamas laikas, todėl ir sprendimai vėluoja. Taip pat yra gerokai sudėtingiau rengti bendro naudojimo dokumentus (pvz., darbo užmokesčio ir apskaitos politikas, darbo sutartis ir pan.), ypač, kai reikia suderinti skirtingų šalių reikalavimus.
Sklandi komunikacija tarp įmonės ir jos partnerių užtikrina optimalius procesus, todėl efektyviau turėti nedidelį ir aiškiai apibrėžtą partnerių tinklą, nei kiekvienoje šalyje ieškoti vis kitų paslaugų teikėjų.
Finansų konsolidavimas: tikslas aiškus, tačiau jį pasiekti ne visuomet paprasta
Viena iš daugiausiai iššūkių tarptautinių įmonių vadovams keliančių užduočių yra tinkamas finansinių duomenų konsolidavimas. Vieningų ataskaitų parengimą apsunkina šalyse taikomi skirtingi standartai ir pateikimo formatai. Tai didina ir klaidų tikimybę, todėl tampa sudėtinga tiksliai įvertinti įmonės padalinių veiklą, o finansinių duomenų konsolidavimas ir ataskaitų rengimas gali pareikalauti daug laiko ir žmogiškųjų resursų.
Neretai įmonių ar finansų vadovai, užuot sutelkę dėmesį į įmonės finansų kontrolę, pradeda koordinuoti apskaitos paslaugų partnerių kasdienes užduotis. Taip siekiama užtikrinti, kad skirtingi partneriai šalyse laikytųsi ne tik vietos reikalavimų, bet ir tarpusavio susitarimų, pavyzdžiui, ataskaitų rengimo terminų ar tinkamų kaštų centrų naudojimo. Šias problemas sėkmingiau sprendžia finansų valdymo partneriai, vieningai dirbantys tose pačiose rinkose, kaip ir jūsų įmonė, todėl finansų vadovui nebereikia skirti laiko papildomam darbų koordinavimui. Tokios sąveikos pagalba užtikrinamas šiuolaikiškas, informatyvus ir efektyvus duomenų konsolidavimas.
Spąstai – darbo užmokesčio apskaitos skirtumai
Visose trijose Baltijos šalyse gyventojų pajamų mokesčio bazė, neapmokestinamas pajamų dydis yra skaičiuojami skirtingai bei taikomi skirtingi mokesčio tarifai. Latvijoje atlyginimų skaičiavimą reguliuoja taisyklės, pagal kurias švenčių dienos, sutampančios su savaitgaliais, perkeliamos į artimiausią darbo dieną. Dėl to administravimui tenka skirti daugiau laiko.
Lietuvoje darbo užmokesčio apskaita taip pat yra sudėtinga. Ją dar labiau apsunkina dažnai keičiami mokesčių įstatymai, todėl įmonėms tenka nuolat stebėti aktų pokyčius ir atitinkamai pritaikyti savo apskaitos sistemas.
Estijoje, kur yra ženklus valstybės indėlis į automatizacijos skatinimą, darbo užmokesčio skaičiavimo ir ataskaitų teikimo procesas tapo paprastesnis ir efektyvesnis, palyginti su Latvija ir Lietuva. Įmonės turi galimybę automatizuoti darbo užmokesčio valdymą, taip pat – lengviau ir greičiau pateikti ataskaitas valstybės institucijoms. Naudojant modernias apskaitos valdymo sistemas galima pasiekti aukšto efektyvumo, tačiau tokių sistemų diegimas ir palaikymas reikalauja papildomų investicijų.
Darbo užmokesčio procesai turi būti tvarkomi ypač kruopščiai, siekiant užtikrinti tikslius duomenis, pateikiamus tinkamu laiku. Tokiais atvejais veiksmingai optimizuoti darbo užmokesčio skaičiavimo procesus gali partneris, dirbantis Baltijos regiono mastu – taip paprasčiau sumažinti administracines ir laiko sąnaudas, susijusias su skirtingų tiekėjų valdymu.
Vieninga platforma ar sistema leidžia greičiau reaguoti į pokyčius teisės aktuose, pavyzdžiui, dėl ligos išmokų, premijų, priedų ar komandiruočių kompensacijų skaičiavimo, ir suteikia galimybę išlaikyti skaidrumą tarp darbdavio ir darbuotojo. Galiausiai, bendradarbiaujant su vienu partneriu lengviau užtikrinti duomenų apsaugą ir laikytis BDAR reikalavimų, nes duomenys yra valdomi centralizuotai, o ne skirtingose platformose įvairių tiekėjų.
Jei dirbate keliose Baltijos šalyse, pasirinkite tinkamus partnerius
Geografinė plėtra neatsiejama nuo partnerysčių su vietinio reguliavimo (teisinio, mokestinio, finansų ir pan.) ekspertais. Pateiksiu kelias pagrindines tokių partnerių pasirinkimo rekomendacijas.
Pirma, ieškokite sau lygaus partnerio. Pasaulinės verslo paslaugų įmonės gali nesidomėti smulkesniais projektais, o vietinės mažos įmonės gali neturėti pakankamai išteklių ar užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę.
Antra, pasirenkant išorinį paslaugų teikėją kritiškai svarbu įvertinti jo patikimumą. Pasidomėkite, ar partneris turi reikiamus sertifikatus, draudimą, patirtį jums svarbiose rinkose.
Trečia, prieš pasirinkdami konsultacijų ar paslaugų partnerį pasidomėkite įmonės klientais ir paprašykite esamų ar buvusių klientų rekomendacijų.
Ketvirta, pasiteiraukite, ar partneris užtikrins vieningų sistemų ir procesų naudojimą visose Baltijos šalyse.
Straipsnis buvo publikuotas “Verslo žinios” portale:
https://www.vz.lt/izvalgos/2025/01/27/pleciate-versla-baltijos-salyse-kokie-issukiai-laukia-ir-kaip-juos-iveikti-562849
