UKRAINIEČIŲ DARBAS LIETUVOJE

Migracijos departamento duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra virš 80 000 užregistruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl karo veiksmų iš Ukrainos pabėgo įvairių profesijų žmonės: ekonomistai, buhalteriai, virėjai, pardavėjai ir pan. Skaičiuojama, kad nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti virš 20 000 įvairių profesijų ukrainiečių. Paprastai į Lietuvą atvykę ukrainiečiai gauna skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu, pagal 2022 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos aktyvuotą laikinosios apsaugos direktyvą, kuri taikoma ekstremaliosios situacijos atveju, esant išimtinėms masinio antplūdžio į Europos Sąjungą aplinkybėms. Minėti leidimai šiuo metu ukrainiečiams suteikia teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje iki 2024 m. kovo 5 d. (svarbu atkreipti dėmesį, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl ukrainiečiams taikomos laikinosios apsaugos pratęsimo iki 2025 m. kovo 4 d., tačiau minėti leidimai automatiškai pratęsti nebus, ukrainiečiams vis tiek reikės apsilankyti Migracijos departamente dėl leidimų gyventi Lietuvoje pratęsimo). Skirtingai nei kitų trečiųjų šalių piliečių, Ukrainiečių įdarbinimui šiuo metu  taip pat taikomas palengvinimas – darbdaviams nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ukrainiečiams išdavimo.

Tačiau daugumą darbdavių, įdarbinusių ukrainiečius, kamuoja nerimas – kas nutiks, kai laikinoji apsauga ukrainiečiams nebebus taikoma ir jiems išduoti skaitmeniniai leidimai gyventi Lietuvoje nustos galioti? Ką daryti, kad bendrovė, pasikeitus teisiniam laikinosios apsaugos reglamentavimui, neprarastų jau apmokytų ir perspektyvių darbuotojų?

Šioje situacijoje galimos kelios išeitys. Visų pirma, jei darbuotojas jau dirba lietuviškoje bendrovėje, ukrainietis (arba darbdavys ukrainiečio vardu) gali kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ne laikinosios apsaugos, o darbo pagrindu. Šiuo pagrindu ukrainiečiui gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2 metų, su galimybe jį vėliau pratęsti dar 2 metams, o po 5 metų nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje kreiptis ir dėl leidimo nuolat gyventi. Kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, darbdavys Migracijos departamento MIGRIS sistemoje, turi pateikti tarpininkavimo raštą dėl ukrainiečio įdarbinimo. Teikiant tarpininkavimo raštą darbdavys turi įsitikinti, kad ukrainietis turi dokumentus, patvirtinančius jo turimą kvalifikaciją (diplomą, pažymėjimą ar pan.) arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su atliktinu darbu arba darbdavys privalo įsipareigoti jam mokėti ne mažesnį kaip vidutinį brutto darbo užmokestį (2023 metų 3 ketvirtį jis yra 1789 EUR). Ukrainietis darbuotojas savarankiškai turėtų pasirūpinti ir (ne) teistumo pažyma, kurią turėtų gauti iš atsakingų Ukrainos ar kitų šalių institucijų, kuriuose gyveno ilgiau nei 6 mėnesius per paskutinių 2 metų laikotarpį, taip pat, tam tikrais atvejais reikia pateikti banko pažymą apie banko sąskaitoje esančias lėšas, pasižadėjimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo bei kitus, Migracijos departamento papildomai paprašytus dokumentus, nes kiekviena pateikta paraiška yra nagrinėjama individualiai. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bendra tvarka (per 3 mėnesius) kaina 160 EUR, skubos tvarka (per 45 kalendorines dienas) – 320 EUR.

Jeigu ukrainietis turi aukštojo mokslo diplomą, dirba pagal diplome nurodytą specialybę ir darbdavys jam sutinka mokėti (arba jau moka) ne mažesnį nei 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą (2023 metų 3 ketvirtį jis yra 2 683,50), o tam tikrų profesijų atstovams (pvz. mechanikos inžinieriams, grafikos dizaineriams, programinės įrangos kūrėjams ir kt.) ne mažesnį nei 1,2 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą (šiuo metu jis yra 2 146,80 EUR) jis gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl Mėlynosios kortelės (angl. Blue card) išdavimo. Blue card – tai leidimas teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje bei persikelti į kitą ES valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Šią kortelę ukrainietis gali gauti 3 metų terminui, su galimybe vėliau kortelės termino galiojimą pratęsti dar 3 metams, o po 5 metų nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje kreiptis ir dėl leidimo nuolat gyventi. Svarbu atkreipti dėmesį, jog teikiant tarpininkavimo raštą dėl Mėlynosios kortelės išdavimo, darbdaviui vis tiek tenka pareiga įsitikinti, jog ukrainietis turi dokumentus, patvirtinančius aukštą profesinę kvalifikaciją (aukštojo mokslo diplomą ar dokumentą, patvirtinantį profesinės patirties prilyginimą aukštojo mokslo kvalifikacijai). Mėlynosios kortelės išdavimo procedūra (lyginant su standartinio leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu) yra paprastesnė ir neretai greitesnė: ukrainiečiui nereikia kreiptis dėl (ne)teistumo pažymos išdavimo (paraiškos pildymo metu ukrainiečiui pakanka pateikti savo patvirtinimą, jog nebuvo teistas bei pasižadėjimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo). Šio tipo paraiškos nagrinėjimo terminai yra trumpesni, Mėlynoji kortelė gali būti išduodama ilgesniam laikui, o jos galiojimo laikotarpiui ukrainiečiai gali atsivežti šeimos narius, kurie gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Mėlynosios kortelės  išdavimo bendra tvarka (per 1 mėnesį) kaina 160 EUR, skubos tvarka (per 15 dienų) – 320 EUR.

Jei visgi jūsų ukrainietis darbuotojas nusprendžia grįžti į savo gimtąją šalį, tačiau jo darbo specifika jam leidžia laiku ir kokybiškai atlikti darbus dirbant nuotoliniu būdu, su ukrainiečiu galima sudaryti ir nuotolinio darbo sutartį. Įdarbinus darbuotoją lietuviškoje bendrovėje nuotolinės darbo sutarties pagrindu jam nebus reikalingas nei leidimas dirbti, nei gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tokiu atveju svarbu įsivertinti mokestinį aspektą, pasikonsultuoti su vietiniais (Ukrainos) mokesčių konsultantais – darbdaviui gali tekti pareiga Ukrainoje registruotis mokesčių mokėtoju ir ten sumokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius.  Taip pat,  sudarant nuotolinio darbo sutartį su ukrainiečiu svarbu laikytis įprastų įdarbinimo aspektų (prieš ukrainiečiui pradedant dirbti informuoti Sodrą ir pateikti atitinkamas formas, darbo sutartį su ukrainiečiu sudaryti  dviem kalbomis – lietuvių ir ukrainiečiui suprantama kalba). Nuotolinio darbo sutartyje turėtų būti aptarti abiem pusėms aktualūs  klausimai: reikalavimai darbo vietai (jeigu tokie keliami), darbo saugos ir sveikatos reikalavimai, darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka bei kiti šalims aktualūs klausimai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją, akivaizdu, jog galimų išeičių siekiant išlaikyti perspektyvius ukrainiečių darbuotojus bendrovėje – ne viena, svarbu išsirinkti darbuotojui ir darbdaviui priimtiniausią variantą.

Jei kasdienėje veikloje susiduriate su praktiniais ukrainiečių ar kitų užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje klausimais – kreipkitės, padėsime jums išspręsti kylančius neaiškumus.

Naujausi įrašai

kovo 22, 2024

Dažniausiai pasitaikančios PVM klaidos ir kaip jų išvengti

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai mokestis, taikomas prekėms ir paslaugoms visose ES šalyse. Visos ES šalys šio mokesčio tarifus nustato savarankiškai, tačiau PVM Direktyvoje…

Skaityti toliau
kovo 5, 2024

Juridinio asmens likvidavimas ar veiklos stabdymas? Kurį variantą pasirinkti.

Nuolat besikeičiančiame verslo pasaulyje kartais tenka spręsti ne tik įmonės verslo plėtros klausimus, tačiau ir svarstyti apie veiklos stabdymą arba likvidavimą. Tuomet dažnai kyla klausimas,…

Skaityti toliau
sausio 19, 2024

Ar bendrovė gali turėti daugiau nei vieną direktorių?

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įsteigta virš 4 000 uždarųjų akcinių bendrovių. Ši juridinio asmens teisinė forma (kartu su mažosiomis bendrijomis) išlieka viena populiariausių Lietuvoje…

Skaityti toliau