Važtaraščių teikimas i.VAZ posistemėje

1.       Ar bendrovei yra prievolė teikti?

VMI privalomai teikiami važtaraščių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išrašomi, duomenys, esant visoms šioms sąlygoms:
1.       kroviniai pakraunami ir gabenami kelių transporto priemonėmis tik Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2.       krovinio siuntėjas ir gavėjas yra ekonominę veiklą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo;
3.       yra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai tarp siuntėjo ir (ar) gavėjo, ir (ar) vežėjo, ir (ar) vežimo organizatoriaus, ir (ar) kito jų įgalioto asmens.

VMI važtaraščio duomenų teikti neprivaloma, kai:
1.       krovinio siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo;
2.       krovinio siuntėjas – nėra PVM mokėtojas;
3.       krovinio siuntėjas – yra PVM mokėtojas, kurio bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų;
4.       gabenamas krovinys – Lietuvos Respublikos muitinės prižiūrimos prekės;
5.       važtaraštyje nurodyti duomenys yra nurodyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente (AIS), turinčiame AIS suteiktą identifikacinį gabenimo dokumento numeri;
6.       paties mokesčių mokėtojo gabenamos žemės ūkio prekės iš jų išgavimo/išauginimo vietų.  

2.       Kokiu būdu galima teikti informaciją?

Informacija i.VAZ posistemyje gali būti teikiama trimis būdais:
1.       suvedant važtaraščio duomenis portale „online“ režimu;
2.       įkeliant iš anksto suformuotas rinkmenas (XML formatu);
3.       naudojantis automatiniu duomenų teikimo būdu – žiniatinklio paslaugomis.

3.     Kaip elgtis jeigu dėl techninių kliūčių nepavyksta pateikti važtaraščių į i.VAZ?

Jeigu bendrovės nusprendė važtaraščių duomenis į i.VAZ posistemį teikti įkeliant iš anksto suformuotas rinkmenas (XML formatu) arba automatiškai (pasinaudojant žiniatinklio paslaugomis), tačiau spalio 1 d. dar nespėjo tinkamai parengti savo sistemų, pirmiausia turi atlikti šiuos žingsnius:
1.       tapti i.VAZ vartotoju;
2.       i.VAZ atnaujinti savo kontaktinius duomenis;
3.       po kontaktinių duomenų atnaujinimo sulaukti automatiškai sugeneruoto slaptažodžio, su kuriuo bus galima prisijungti prie atsarginio portalo a.VAZ, adresu https://avaz.vmi.lt;
4.       prisijungus prie a.VAZ, nurodyti, kad nuo spalio 1 d. dėl techninių kliūčių bendrovė negali pateikti važtaraščio duomenų;
5.       užregistravus minėtąją problemą, naudotojui bus suformuotas atsarginis registracijos numeris „ARN“, kurį bus galima naudoti visiems gabenimams ir pateikti gabenimų patikras kelyje atliekantiems pareigūnams, iki kol bus tinkamai parengtos mokesčių mokėtojo apskaitos sistemos ir pasiruošta duomenų teikimui.

Tų važtaraščių, kurių pagrindu gabenimai jau bus įvykę, kol mokesčių mokėtojas vykdė sistemų pritaikymo darbus, duomenų atgaline data teikti nereikės. Savo sistemas duomenų perdavimui minėtais būdais mokesčių mokėtojai turi pritaikyti iki šių metų pabaigos.

VMI akcentuoja, jog dėl netyčinių klaidų ar vėlavimų neskirs baudų bei netaikys sankcijų. Taip pat VMI informuoja, kad mokesčių mokėtojai, kurie nespėjo pritaikyti savo sistemų teikti duomenis i.VAZ sistemai, privalo tai fiksuoti atsarginėje sistemoje – a.VAZ.

4.       Kokie yra teikimo terminai?

Važtaraščio duomenys VMI teikiami ne anksčiau nei likus 7 dienoms iki numatytos krovinio išgabenimo dienos ir ne vėliau nei važtaraštyje nurodyto krovinio išgabenimo data ir laikas.

5.       Kas atsakingas už informacijos pateikimą?

Važtaraščių duomenis i.VAZ posistemei privalo teikti važtaraščio rengėjai, t.y. mokesčių mokėtojas, kuris yra krovinio siuntėjas arba kitas asmuo, krovinio siuntėjo įpareigotas rengti važtaraštį. Prekių siuntėjas atsako už važtaraščio rengėjo pateiktų važtaraščio duomenų teisingumą

6.       Kokie duomenys privalo būti važtaraštyje?

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių Transporto kodekso 29 straipsnį važtaraštyje jo siuntėjas privalo nurodyti šią informaciją:

1.       važtaraščio surašymo vietą ir datą;
2.       siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;
3.       gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;
4.       vežėjo pavadinimą ir adresą;
5.       vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;
6.       krovinio pavadinimą;
7.       krovinio svorį ar kiekį;
8.       krovinio pakrovimo vietą ir laiką;
9.       krovinio iškrovimo vietą;
10.     mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;
11.     vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį;
12.     važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.

7.       Kokie dokumentai gali būti naudojami pervežant krovinius?

Pervežant krovinį galima naudoti tokius dokumentus:

1.       popierinius važtaraščius – jų duomenys teikiami i.VAZ;
2.       elektroninius važtaraščius – jų duomenys teikiami i.VAZ ir gavėjas per 5 darbo dienas turi patvirtinti gavimą;
3.       PVM sąskaitos faktūros, jeigu jose yra visi rekvizitai nurodyti Lietuvos respublikos Kelių Transporto kodekso 29 straipsnyje – jų duomenys teikiami i.VAZ.

8.       Kada reikia tikslinti važtaraštį i.VAZ?

Važtaraščio rengėjas privalo patikslinti pateiktų važtaraščių duomenis, kai:
1.       krovinio gabenimo operacijos metu pasikeičia važtaraštyje nurodytas gavėjas;
2.       krovinys nebuvo pristatytas važtaraštyje nurodytam gavėjui ir buvo sugrąžintas krovinio siuntėjui;
3.       krovinys nebuvo išgabentas iš krovinio siuntėjo nurodytos išsiuntimo vietos.

Pirmuoju atveju važtaraščio rengėjas privalo nurodyti kito gavėjo duomenis per 5 darbo dienas po krovinio pristatymo.
Kitais atvejais važtaraščių duomenys turi būti patikslinti per 5 darbo dienas nuo važtaraštyje nurodytos krovinio išgabenimo dienos.

9.       Kokiais atvejais privaloma teikti informaciją apie važtaraštį i.VAZ?

Žemiau pateikiame VMI paskelbtą apibendrintą lentelę, kada Bendrovėms yra prievolė teikti važtaraščių duomenis į i.VAZ posistemę.

 

 

Ar važtaraštis teikiamas i.VAZ?

Pardavėjas siunčia prekes

Lietuvoje iki galutinio gavėjo (juridiniam asmeniui ar fiziniam asmeniui, vykdančiam veiklą)

Taip

Lietuvoje iki perkrovimo vietos (pakeičiamas transportas)

Taip

į užsienį (važtaraštis iki muitinės)

Taip

į užsienį (naudojamas CMR)

Ne

fiziniam asmeniui, nevykdančiam veiklos

Ne

Pirkėjas atsiima prekes

nuosavu transportu

Ne

samdytu transportu

Ne

žemės ūkio produktus iš jų išauginimo / išgavimo vietų

Ne

žemės ūkio produktus iš sandėlio ar perdirbimo vietų

Taip

Ūkininkas ar jo įgaliotas asmuo (fizinis ar juridinis asmuo) ar pirkėjas veža žemės ūkio produktus

iš išauginimo / išgavimo vietų

Ne

iš sandėlio

Taip

iš perdirbimo vietų

Taip

Siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo

tarp sandėlių

Ne

tarp parduotuvių

Ne

kitais atvejais

Ne

Vadybininkas veža medžiagų pavyzdžius (pvz. , baldų plokščių, audinių ir kt.) ar atsargines detales (įrenginių techninį aptarnavimą atliekančios įmonės)

Ne

Krovinio siuntėjas nėra PVM mokėtojas

Ne

Krovinio siuntėjas, PVM mokėtojas, kurio atlygis per paskutinius 12 mėnesius nesiekia 45 000 eurų

Ne

Pervežamos akcizais apmokestinamos prekės, turinčios AIS numerį

Ne

Oro / vandens / geležinkelio transportu siunčiamos prekė

Ne

Naujausi įrašai

kovo 5, 2024

Juridinio asmens likvidavimas ar veiklos stabdymas? Kurį variantą pasirinkti.

Nuolat besikeičiančiame verslo pasaulyje kartais tenka spręsti ne tik įmonės verslo plėtros klausimus, tačiau ir svarstyti apie veiklos stabdymą arba likvidavimą. Tuomet dažnai kyla klausimas,…

Skaityti toliau
sausio 19, 2024

Ar bendrovė gali turėti daugiau nei vieną direktorių?

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įsteigta virš 4 000 uždarųjų akcinių bendrovių. Ši juridinio asmens teisinė forma (kartu su mažosiomis bendrijomis) išlieka viena populiariausių Lietuvoje…

Skaityti toliau
gruodžio 18, 2023

Kodėl biudžetavimas yra svarbus kiekvienai įmonei ir kokios rizikos gresia remiantis netiksliais finansiniais duomenimis?

Metų pabaiga yra ypatingas metas įmonėms, besiruošiančioms ateinantiems metams. Įprastai rudenį vyksta vienas svarbiausių procesų sėkmingai veikiančiai įmonei – biudžeto kitiems metams sudarymas. Šis procesas…

Skaityti toliau