Užsienio bendrovės, turinčios Lietuvoje nuolatinę buveinę, turi mokėti čia pelno mokestį. Bet ar tik jos?
Papildomos prievolės užsienio bendrovėms
Kai užsienio bendrovė įregistruoja Lietuvoje nuolatinę buveinę, įprastinis procesas yra apskaičiuoti ir deklaruoti pelno mokestį.
Tačiau ne vien užsienio įmonių nuolatinėms buveinėms atsiranda prievolės Lietuvoje mokėti pelno mokestį. Atsižvelgiant į užsienio bendrovių gaunamų pajamų Lietuvoje rūšį, kartais privaloma išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pelno mokestį prie pajamų šaltinio (toliau – PMP) ir pateikti deklaraciją. Tai numato Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 str. 4 dalies nuostatos.
Jei užsienio bendrovė Lietuvoje neveikia per nuolatinę buveinę, bet gauna šias pajamas:
- palūkanas;
- pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendus);
- honorarus;
- pajamas už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
- pajamas už perleistas kompiuterių programas;
- kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą;
- pajamas už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;
- išmokas už stebėtojų tarybos narių veiklą,
reikėtų išnagrinėti, ar iš šių pajamų nereikia išskaičiuoti PMP. Jei mokate užsienio bendrovėms vieną iš minėtų išmokų, reikia apskaičiuoti, kokio dydžio PMP išskaityti iš užsienio bendrovės pajamų. Tarifai pagal pajamų rūšį pateikiami šioje lentelėje.
| Pajamų rūšis | Tarifas |
|---|---|
| Palūkanos | 10%, 0% |
| Pajamos iš paskirstytojo pelno | 15%, 0% |
| Honorarai | 10% |
| Pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje | 15% |
| Pajamos už perleistas kompiuterių programas | 10% |
| Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą | 15% |
| Pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą | 15% |
| Išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą | 15% |
Tarifai ir išimtys
Priklausomai nuo pajamų rūšies, nuo to, ar Lietuva sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (toliau – DAIS) su valstybe, kurioje yra įsisteigusi užsienio bendrovė, gaunanti pajamas, tarifai gali skirtis.
Pavyzdžiui, palūkanos mokamos užsienio bendrovei, kuri yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS, palūkanų pajamos yra neapmokestinamos PMP.
Mokant honorarus užsienio bendrovei, verta atkreipti dėmesį, ar tai šaliai taikoma DAIS. Pavyzdžiui, jei mokate honorarą Latvijos įmonei – tos šalies rezidentei, taikomas 0 proc. tarifas (DAIS 12 str. 1 dalis). Tokiu atveju reikia gauti formą DAS – 1, kad įsitikintumėte, jog pajamų gavėjas yra Latvijos rezidentas mokesčių tikslais.
DAS-1 prašymą (FR0021 forma) privalo turėti Lietuvos įmonė, išmokanti sumas tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS, rezidentui, ir taikanti tokioje sutartyje numatytas lengvatas, t. y. taikanti mažesnį negu PMĮ nustatytą mokesčio tarifą arba visai neišskaičiuojanti mokesčio.
Verta atkreipti dėmesį į PMĮ 37-1 straipsnio nuostatas, numatančias honorarų, išmokamų užsienio vienetui, neapmokestinimo prie pajamų šaltinio kriterijus ir reikalavimus. Jei netaikytinas mažesnis tarifas pagal DAIS, reikia įsivertinti galimybę pasinaudoti PMĮ 37-1 straipsnyje numatyta lengvata.
Jei yra mokami dividendai užsienio bendrovei, taikomas tarifas gali būti 0 proc., jei tenkinamos PMĮ 34 str. 2 dalies nuostatos, t.y. jei užsienio bendrovė yra bendrovės akcininkė, ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų, tai jai išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai dividendus gaunanti užsienio bendrovė įregistruota ar kitaip organizuota tikslinėse teritorijose.
Ši nuostata netaikoma dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.
Prievolė deklaruoti
Mokestis sumokamas biudžetui tik tada, kai išmokos išmokamos užsienio bendrovei. PMP išskaičiavusi,Lietuvos bendrovė turi pateikti mokesčių administratoriui formą FR0313 ir sumokėti PMP iki kito mėnesio 15 d. Kita vertus, Lietuvos bendrovė gali PMP neišskaičiuoti, o sumokėti iš savo lėšų, tuomet sumokėtas PMP bus laikomas neleidžiamais atskaitymais.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mokestį sumokėti tenka pačiai užsienio bendrovei. Tai atvejais pirmiausia užsienio bendrovė turi įsiregistruoti į Lietuvos mokesčių mokėtojų registrą ir tik tada įvykdyti mokestines prievoles.
Pavyzdžiui, jei užsienio bendrovė nevykdanti veiklos Lietuvoje, perleidžia sau priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, kitai užsienio bendrovei, nevykdančiai veiklos Lietuvoje, tai prievolė registruotis mokesčių mokėtoja ir išskaičiuoti mokestį tenka pirmajai bendrovei (kuri perleidžia turtą).
Vienas iš svarbių aspektų yra tai, kad prievolė išskaičiuoti tenka iš tikrojo išmokos gavėjo. Pavyzdžiui, jei Lietuvos bendrovė išmoka palūkanas Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis sudarytos ir taikomos DAIS, įregistruotai bendrovei per jos rezidavimo šalyse įsisteigusius tarpininkus, t. y. bankus ar finansų maklerių įmones, tai tokia Lietuvos bendrovė gali neapmokestinti palūkanų tik tuo atveju, jei jis turi užsienio tarpininkų pateiktą sąrašą su atskleistais faktiškaisiais palūkanų savininkais bei turi aiškią, nedviprasmišką, su šias pajamas gaunančiais užsienio vienetais susijusią informaciją: užsienio vieneto (palūkanų gavėjo) pavadinimas, identifikacinis numeris, adresas, valstybė, kurioje šis vienetas yra registruotas ar kitaip organizuotas.
Honoraras ar kitos pajamos?
Dažnu atveju sąskaitoje nėra aiškiai apibrėžiama, kokios išmokos mokamos užsienio bendrovėms. Mes rekomenduotume visais atvejais peržvelgti sutartį ir įsitikinti, kad išmoka neatitinka PMĮ 4 str. 4 dalyje numatytųjų, nes sąskaita nėra pagrindinis dokumentas pajamų rūšiai nustatyti. Pavyzdžiui, jei mokate „kitas išmokas“ užsienio bendrovei, bet sutartyje yra nurodyta, kad užsienio bendrovei mokama už licenciją, jums galimai teks išskaičiuoti PMP.
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai kitos išmokos gali būti laikomos honorarais. Bendrai honorarai yra susiję su teisėmis ar nuosavybe, kurie yra tokių įvairių formų, kaip literatūros ir meno kūrinių nuosavybė, tekste nurodytos intelektinės nuosavybės elementai ir informacija apie pramoninę, komercinę ar mokslinę patirtį.
Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kai išmokos nelaikomos honoraru, o laikomos atlygiu už paslaugų teikimą:
- mokėjimai, gauti kaip atlygis už garantinį aptarnavimą;
- mokėjimai už paslaugas, kurias suteikė pardavėjas pirkėjui pagal garantiją;
- mokėjimai už grynai techninę pagalbą;
- mokėjimai už potencialių klientų sąrašą, kai šis sąrašas parengiamas konkrečiai mokėtojui pagal bendrai turimą informaciją (tačiau mokėjimas už klientų, kuriems mokėjimo gavėjas patiekė konkretų produktą ar suteikė konkrečią paslaugą, konfidencialų sąrašą yra mokėjimas už praktinę patirtį, nes jis būtų susijęs su mokėjimo gavėjo komercine patirtimi santykiuose su šiais klientais);
- mokėjimai už išvadą, kurią pateikia inžinierius, advokatas ar buhalteris.
Taigi, vertinant, ar išmoka atitinka PMĮ 4 str. 4 dalyje nurodytas, verta peržvelgti sutartis ir kitus susitarimus su užsienio bendrovėmis, o nesivadovauti vien tik sąskaitoje nurodytu išmokos pavadinimu.
Jeigu jums kyla abejonių, ar išmoka patenka į sąrašą pagal PMĮ 4 str. 4 dalies nuostatas, kreipkitės į mūsų mokesčių patarėjus.
