Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindai, leidžiantys darbdaviui inicijuoti darbo sutarties nutraukimą nesant darbuotojo kaltės. Šis straipsnis taip pat detalizuoja situacijas, kai darbo santykiai nutraukiami dėl darbuotojo atliekamos funkcijos perteklinio pobūdžio, kurį lemia darbdavio veiklos pokyčiai ar optimizavimas.

Toliau aptarsime pagrindinius šio proceso reikalavimus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos darbdaviui reikėtų atkreipti dėmesį.

Darbo sutarties nutraukimas dėl perteklinių funkcijų: reikalavimai ir teismų praktika

Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos su darbdavio veikla susijusios priežastys gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį tik tada, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės darbo funkcijų nereikalingumą.  Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, jei nuo įspėjimo iki jo pabaigos nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika

LAT, dėl atleidimo priežasčių realumo, vertina, ar jos nėra dirbtinai sukurtos atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus:

LAT savo praktikoje taip pat akcentuoja, kad būtina įvertinti, ar atleidimo priežastys nėra fiktyvios. Tai reiškia, kad darbdavys negali dirbtinai sukurti situacijų, kurios leistų nutraukti darbo sutartį.

Pirmenybės teisė būti paliktiems darbe

Atvejais kuomet naikinamos pareigybės darbo funkcijas atlieka keli darbuotojai, LR DK 57 straipsnyje yra nustatyta darbuotojų atrankos procedūra, kuria siekiama užtikrinti sąžiningumą ir objektyvumą darbo santykių nutraukimo procese. Šis procesas padeda nustatyti, kurie darbuotojai turi teisę likti darbe, remiantis teisės aktuose numatytais pagrindais ir darbdavio nustatytais kriterijais.

Pirmenybės teisė likti darbe pirmiausia suteikiama darbuotojams, kurie atitinka teisės aktuose numatytus prioritetus. Tai apima darbuotojus, kurie augina vaikus ar globojamus asmenis, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, ilgalaikį darbo stažą turinčius darbuotojus, taip pat artėjančius prie pensinio amžiaus. Prioritetas gali būti suteiktas ir profesinių sąjungų atstovams arba darbuotojams, kurių teisės yra įtvirtintos kolektyvinėje sutartyje.

Papildomai darbdavys gali nustatyti kriterijus, atitinkančius įmonės veiklos specifiką. Tai gali būti užsienio kalbų mokėjimas, specifiniai darbo įgūdžiai ar ilgesnis darbo stažas įmonėje.

Atrankos procesas prasideda kriterijų derinimu su darbo taryba arba profesine sąjunga. Po to sudaroma atrankos komisija, kurioje dalyvauja ir darbuotojų atstovas. Komisija vertina darbuotojų situaciją pagal patvirtintus kriterijus ir teikia darbdaviui rekomendacijas dėl konkrečių darbuotojų. Galutinį sprendimą priima darbdavys, atsižvelgdamas į komisijos pateiktus siūlymus.

Aiškiai nustatyta atrankos tvarka padeda užtikrinti teisingumą ir apsaugoti darbuotojų interesus, taip išvengiant galimų ginčų ar diskriminacijos.

Atrankos procedūra, kai darbo santykiuose egzistuoja užsienio elementas

Darbo santykių nutraukimas, kai darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė dėl reorganizacijos ar kitų su darbdavio veikla susijusių priežasčių, kelia specifinių klausimų, jei darbo santykiuose yra užsienio elementas.. Sprendžiant dėl atrankos taikymo, rekomenduojame atsižvelgti į šiuos aspektus:

Atranka taikoma tik tiems darbuotojams, kurių darbo santykiai glaudžiai susiję su Lietuva. Užsienyje dirbantys darbuotojai, kuriems nėra taikomi Lietuvos darbo teisės reglamentai, į atranką neįtraukiami, nepaisant to, kad jie dirba toje pačioje įmonėje ar jos filiale.

Išvada

Darbo sutarties nutraukimo procedūra dėl perteklinės darbo funkcijos turi būti vykdoma pagal aiškiai apibrėžtą planą, laikantis visų aukščiau nurodytų sąlygų, kad būtų sumažinta galimų ginčų su darbuotojais rizika.

Leinonen teisininkai visuomet pasirengęsuteikti individualią teisinę konsultaciją šiuo arba kitais darbo sutarčių nutraukimo klausimais bei parengti reikiamus dokumentus. Susisiekti galite el. paštu  lithuania.legal@leinonen.eu.

The post Darbo sutarties nutraukimas dėl perteklinių darbo funkcijų: pagrindiniai reikalavimai ir svarbiausi aspektai appeared first on Leinonen Lithuania.

Dalinuosi pagrindiniais iššūkiais, su kuriais susiduria verslai trijose Baltijos šalyse, ir būdais, kaip juos įveikti.

Skiriasi teisiniai reikalavimai ir mokesčių sistemos

Nepaisant kultūrinio ir ekonominio panašumo, Lietuva, Latvija ir Estija turi skirtumų teisės aktuose ir taikomose mokesčių politikose. Pavyzdžiui, Lietuvoje palyginti dažnai keičiami mokesčių įstatymai reikalauja nuolat atnaujinti apskaitos procesus. Latvijoje darbo užmokesčio apskaita taip pat nėra paprasta dėl galiojančių teisinių reguliavimų ir specifinių skaičiavimo tvarkų, kurios reikalauja daugiau dėmesio ir tikslumo. Estijoje aukšti reikalavimai skaitmenizacijai gali tapti nemenku iššūkiu įmonėms, kurios dar nėra susitvarkiusios  IT infrastruktūros pagal naujausius reikalavimus.

Šie skirtumai verčia nuolat sekti kiekvienos šalies teisės ir mokesčių pakeitimus, kad veikla būtų vykdoma teisėtai ir efektyviai. Neturint tinkamų kompetencijų ir pakankamų resursų organizacijos viduje įmonėms tenka ieškoti kompetentingų išorinių apskaitos, mokesčių ir teisės klausimais konsultuojančių  partnerių.

Bendraujant su skirtingais partneriais kyla nesklandumų komunikacijoje

Skirtingos kalbos ir, dažnu atveju, nevienodi darbo metodai kelia papildomų iššūkių tarpusavio komunikacijoje su samdomais partneriais. Darbas su keliomis skirtingų šalių komandomis gali sukelti nesusipratimų, dėl kurių prarandama svarbi informacija, gaištamas laikas, todėl ir sprendimai vėluoja. Taip pat yra gerokai sudėtingiau rengti bendro naudojimo dokumentus (pvz., darbo užmokesčio ir apskaitos politikas, darbo sutartis ir pan.), ypač, kai reikia suderinti skirtingų šalių reikalavimus.

Sklandi komunikacija tarp įmonės ir jos partnerių užtikrina optimalius procesus, todėl efektyviau turėti  nedidelį ir aiškiai apibrėžtą partnerių tinklą, nei kiekvienoje šalyje ieškoti vis kitų paslaugų teikėjų.

Finansų konsolidavimas: tikslas aiškus, tačiau jį pasiekti ne visuomet paprasta

Viena iš daugiausiai iššūkių tarptautinių įmonių vadovams keliančių užduočių yra tinkamas finansinių duomenų konsolidavimas. Vieningų ataskaitų parengimą apsunkina šalyse taikomi skirtingi standartai ir pateikimo formatai. Tai didina ir klaidų tikimybę, todėl tampa sudėtinga tiksliai įvertinti įmonės padalinių veiklą, o finansinių duomenų konsolidavimas ir ataskaitų rengimas gali pareikalauti daug laiko ir žmogiškųjų resursų.

Neretai įmonių ar finansų vadovai, užuot sutelkę dėmesį į įmonės finansų kontrolę, pradeda koordinuoti apskaitos paslaugų partnerių kasdienes užduotis. Taip siekiama užtikrinti, kad skirtingi partneriai šalyse laikytųsi ne tik vietos reikalavimų, bet ir tarpusavio susitarimų, pavyzdžiui, ataskaitų rengimo terminų ar tinkamų kaštų centrų naudojimo. Šias problemas sėkmingiau sprendžia finansų valdymo partneriai, vieningai dirbantys tose pačiose rinkose, kaip ir jūsų įmonė, todėl finansų vadovui nebereikia skirti laiko papildomam darbų koordinavimui. Tokios sąveikos pagalba užtikrinamas šiuolaikiškas, informatyvus ir efektyvus duomenų konsolidavimas.

Spąstai – darbo užmokesčio apskaitos skirtumai

Visose trijose Baltijos šalyse gyventojų pajamų mokesčio bazė, neapmokestinamas pajamų dydis yra skaičiuojami skirtingai bei taikomi skirtingi mokesčio tarifai. Latvijoje atlyginimų skaičiavimą reguliuoja taisyklės, pagal kurias švenčių dienos, sutampančios su savaitgaliais, perkeliamos į artimiausią darbo dieną. Dėl to administravimui tenka skirti daugiau laiko.

Lietuvoje darbo užmokesčio apskaita taip pat yra sudėtinga. Ją dar labiau apsunkina dažnai keičiami mokesčių įstatymai, todėl įmonėms tenka nuolat stebėti aktų pokyčius ir atitinkamai pritaikyti savo apskaitos sistemas.

Estijoje, kur yra ženklus valstybės indėlis į automatizacijos skatinimą, darbo užmokesčio skaičiavimo ir ataskaitų teikimo procesas tapo paprastesnis ir efektyvesnis, palyginti su Latvija ir Lietuva. Įmonės turi galimybę automatizuoti darbo užmokesčio valdymą, taip pat – lengviau  ir greičiau pateikti ataskaitas valstybės institucijoms. Naudojant modernias apskaitos valdymo sistemas galima pasiekti aukšto efektyvumo, tačiau tokių sistemų diegimas ir palaikymas reikalauja papildomų investicijų.

Darbo užmokesčio procesai turi būti tvarkomi ypač kruopščiai, siekiant užtikrinti tikslius duomenis, pateikiamus tinkamu laiku. Tokiais atvejais veiksmingai optimizuoti darbo užmokesčio skaičiavimo procesus gali partneris, dirbantis Baltijos regiono mastu – taip paprasčiau sumažinti  administracines ir laiko sąnaudas, susijusias su skirtingų tiekėjų valdymu.

Vieninga platforma ar sistema leidžia greičiau reaguoti į pokyčius teisės aktuose, pavyzdžiui, dėl ligos išmokų, premijų, priedų ar komandiruočių kompensacijų skaičiavimo, ir suteikia galimybę išlaikyti skaidrumą tarp darbdavio ir darbuotojo. Galiausiai, bendradarbiaujant su vienu partneriu lengviau užtikrinti duomenų apsaugą ir laikytis BDAR reikalavimų, nes duomenys yra valdomi centralizuotai, o ne skirtingose platformose įvairių tiekėjų.

Jei dirbate keliose Baltijos šalyse, pasirinkite tinkamus partnerius

Geografinė plėtra neatsiejama nuo partnerysčių su vietinio reguliavimo (teisinio, mokestinio, finansų ir pan.) ekspertais. Pateiksiu kelias pagrindines tokių partnerių pasirinkimo rekomendacijas.

Pirma, ieškokite sau lygaus partnerio. Pasaulinės verslo paslaugų įmonės gali nesidomėti smulkesniais projektais, o vietinės mažos įmonės gali neturėti pakankamai išteklių ar užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę.

Antra, pasirenkant išorinį paslaugų teikėją kritiškai svarbu įvertinti jo patikimumą. Pasidomėkite, ar partneris turi reikiamus sertifikatus, draudimą, patirtį jums svarbiose rinkose.

Trečia, prieš pasirinkdami konsultacijų ar paslaugų partnerį pasidomėkite įmonės klientais ir paprašykite esamų ar buvusių klientų rekomendacijų.

Ketvirta, pasiteiraukite, ar partneris užtikrins vieningų sistemų ir procesų naudojimą visose Baltijos šalyse.

Straipsnis buvo publikuotas “Verslo žinios” portale:
https://www.vz.lt/izvalgos/2025/01/27/pleciate-versla-baltijos-salyse-kokie-issukiai-laukia-ir-kaip-juos-iveikti-562849

The post Plečiate verslą Baltijos šalyse: kokie iššūkiai laukia ir kaip juos įveikti appeared first on Leinonen Lithuania.

Įmonės specifika, tikslai bei poreikiai

Vienas pagrindinių kriterijų renkantis finansų apskaitos programą yra jos galimybės maksimaliai padengti visas reikiamas įmonės veiklos sritis. Priklausomai nuo įmonės dydžio, augimo potencialo ir veiklos specifikos (gamyba, prekyba, elektroninė prekyba) renkantis apskaitos programą vertinamos būtent šių veiklos sričių funkcionalumų galimybės ir apimtys, pradedant nuo pirkimų/pardavimų dokumentų, turto, atsargų, sandėlio apskaitos ir  baigiant darbo užmokesčio, sutarčių ar projektų apskaita. Taip pat, į ką didelės bei sparčiai augančios įmonėms turėtų atsižvelgti renkantis programą yra apskaitos modulių pasirinkimas ir jų pritaikymas konkretiems įmonėms poreikiams.

Apskaitos programos įsigijimo, palaikymo bei atnaujinimo išlaidos

Į programos įsigijimo ir palaikymo kainą turi būti įskaičiuojami ne tik pradinės licencijos įsigijimo, bet taip pat programos palaikymo ir atnaujinimo kaštai.

Apskaitos programos įsigijimo ir palaikymo kainą sudaro, ir dažnu atveju padidina, programos diegimo ir mokymų, vėlesnio techninio palaikymo, išsamių programos instrukcijų aktualizavimo bei vartotojų administravimo išlaidos. Todėl verta iš anksto aptarti, ar papildomi programos atnaujinimai yra įskaičiuoti į įsigijimo kainą ar už juos reikės mokėti papildomai.

Kuo daugiau atsakomybių ir veiksmų gali atlikti atsakingi darbuotojai įmonės viduje tuo mažiau teks ateityje kreiptis į programinės įrangos diegimo partnerius ir papildomai už tai mokėti. Kuo apskaitos programa yra kompleksiškesnė, turinti nestandartinių tik konkrečios įmonės poreikius atliepiančių funkcionalumų ir sprendimų tuo jos palaikymo ir administravimo kaštai bus didesni.

Automatinių integracijų ir sąsajų galimybės su kitomis verslo valdymo programomis

Vienas svarbiausių buhalterinės apskaitos programos privalumų yra tiesioginė integracija su dokumentų valdymo sistema. Esant tiesioginei sistemų integracijai, tam tikri dokumentų valdymo sistemos katalogai, pvz., gautų PVM sąskaitų faktūrų registrai, gali būti tiesiogiai susieti su apskaitos programa ir automatizuotų sprendimų pagalba automatiškai importuoti į apskaitos sistemą.

Apskaitos programos automatinis susiejimas su personalo valdymo programomis taip pat labai palengvina tiek apskaitos, tiek ir personalo administravimo darbą. Programoms automatiškai keičiantis informacija (ligos, atostogų ar kitų neatvykimų) ir darbo užmokesčio skaičiavimus įtakojančiais duomenimis (komandiruotės, mamadieniai/tėvadieniai, auginamų vaikų skaičius, ir kt.) leidžia automatizuoti darbo užmokesčio, mokesčių ir kitų išmokų skaičiavimo procesą bei sumažinti rankiniu būdu įvedamos informacijos kiekį ir klaidų tikimybę.

Įmonėms, turinčioms intensyvius prekių ar atsargų srautus, aktualu atsižvelgti, ar galima apskaitos programos integracija su sandėlio valdymo sistema. Ši integracija ypač aktuali prekybos, gamybos, logistikos, e-komercijos, farmacijos bei maisto produktais ir gėrimais prekiaujančioms įmonėms. Apskaitos ir sandėlio valdymo programų integracija palengvina užsakymų vykdymą ir prekių bei atsargų paiešką, padeda efektyviai valdyti atsargas, sekti prekių/atsargų informaciją realiu laiku, generuoti išsamias ataskaitas, optimizuoti tiekimo grandinės procesus. Programų integracija ne tik didina įmonės procesų efektyvumą, bet ir gerina įmonės konkurencingumą.

Apskaitos programos sąsaja su kitomis verslo valdymo sistemomis, tokiomis kaip CRM, elektroninės prekybos platformomis, EDI bei kitomis sistemomis ar verslo analitikos įrankiais (pvz. Power BI) taip pat yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis apskaitos programą. Sistemų integracijos užtikrina tiesioginį duomenų importą į apskaitos sistemą (viskas vyksta realiuoju čia ir dabar laiku). Taip pat atsižvelkite,  ar apskaitos sistema palaiko reikiamų ataskaitų formatą, pvz., SAF-T ar kitų ataskaitų, kurias rengti ir teikti privaloma pagal teisės aktų reikalavimus.

Pasinaudodami šiomis integracijomis ir įrankiais, įmonių vadovai gali gauti aktualią informaciją ir operatyviai priimti strateginius sprendimus.

Apskaitos automatizacijos galimybės: sprendimai, be kurių neįsivaizduojama šiuolaikinė apskaita

Šiandien daugelį pasikartojančių apskaitos operacijų palengvina automatizuoti ar robotizuoti sprendimai, leidžiantys dirbti greičiau, tiksliau ir efektyviau. Tokie įrankiai tapo neatsiejama kasdienių procesų dalimi, suteikdami galimybę supaprastinti ir optimizuoti įvairias užduotis.

Populiariausi sprendimai, be kurių sunku įsivaizduoti kasdienį apskaitos vedimą:

• Automatinis mokėjimų informacijos importas ir eksportas į elektroninės bankininkystės sistemas.
• Automatinis įplaukų ir išlaidų sudengimas su skolomis, kartu siunčiant pradelstų skolų priminimus.
• Pardavimo sąskaitų formavimas pagal pateiktus užsakymus.
• Darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių apskaičiavimas pagal pasirinktus nustatymus.
• Masinės apskaitinio periodo uždarymo procedūros, tokios kaip ilgalaikio turto nusidėvėjimo fiksavimas.

Be jau įprastų funkcionalumų, modernios apskaitos sistemos vis dažniau siūlo inovatyvesnius sprendimus, kurie, nors dar nėra plačiai paplitę, tampa reikšmingu veiksniu renkantis programą:

• Automatinis sąskaitų registravimas apskaitoje;
• Automatizuoti mokėjimai tiekėjams ir institucijoms;
• Mokesčių ataskaitų bei deklaracijų parengimas pagal galiojančius teisės aktus, institucijų nustatytu formatu ar net sudarant tiesiogines integracijas su institucijų duomenų sistemomis;
• Realiuoju laiku formuojamos finansinės ir valdymo ataskaitos bei vykdoma duomenų analizė naudojant integruotus finansų analitikos įrankius;
• Automatinis projektų, sutarčių ir kitų apskaitos operacijų bei išlaidų dokumentų registravimas, tikrinimas, tvirtinimas ir atitikties įvertinimas bei kontrolė;
• Automatinė biudžetų kontrolė.

Minėti sprendimai ne tik palengvina darbą, bet ir padidina veiklos skaidrumą bei efektyvumą, todėl jų diegimas tampa neatsiejama modernios apskaitos sistemos dalimi.

Įmonės plėtros planai ir galimybė plėstis į tarptautines rinkas

Apskaitos programa turi atitikti tiek vietinius, tiek ir tarptautinius apskaitos standartų reikalavimus. Įmonei augant ir plečiant savo operacijas, svarbu, kad programa būtų lanksti, lengvai integruojama su naujais moduliais ir funkcionalumais. Įmonėms, veikiančioms tarptautinėje rinkoje, svarbus daugiavaliutės apskaitos palaikymas. Taip pat, programa turi būti pajėgi apdoroti nuolat augantį dokumentų kiekį ir naudotojų skaičių bei užtikrinti skirtingų lygių bei teisių naudotojų prieigų kūrimą ir kuo paprastesnį jų administravimą.
Įmonėms priklausančioms įmonių grupei apskaitos programos pasirinkimą lemia galimybė automatiškai išskirti ir surinkti dukterinių ir susijusių įmonių operacijas, identifikuoti ir pašalinti tarpgrupines operacijas finansinėse ataskaitose, o esant poreikiui perskaičiuoti atskirų įmonių finansinius duomenis pagrindine valiuta bei naudoti standartinius šablonus reikiamų ataskaitų ir duomenų atvaizdavimui.

Ataskaitų vadovams šablonų formavimo galimybė

Organizacijų vadovams svarbu greitai ir patogiai formuoti mėnesio, metines ir kitas aktualias ataskaitas. Galimybė apskaitos programoje susikurti individualius ataskaitų šablonus ir rinkinius leidžia greitai priimti duomenimis grįstus sprendimus. Kai kurios apskaitos programos siūlo analitikos modulius, kurių pagalba galima lengvai filtruoti, grupuoti ir vizualizuoti informaciją, taip supaprastinant svarbios informacijos apibendrinimą ir pateikimą įmonės atstovams.

Atitikimas saugumo, BDAR ir kitiems reguliavimo reikalavimams

Finansinių duomenų saugumas tapo didžiausiu iššūkiu skaitmeninėje eroje. Todėl renkantis buhalterinės apskaitos programą būtina įsitikinti, kad jūsų finansiniai duomenys bus kaupiami ir saugomi laikantis visų naujausių duomenų apsaugos reikalavimų, įskaitant BDAR. Įsitikinkite, kad jūsų svarstoma sistema siūlo automatines duomenų atsarginių kopijų darymo ir atkūrimo galimybes, užtikrinančias, kad finansinė informacija nebus prarasta sistemos gedimo, kibernetinės atakos ar stichinės nelaimės atveju.

Duomenų saugumui palaikyti būtina įdiegti apsaugą nuo neteisėtos prieigos (slaptažodžių valdymas, duomenų šifravimas, ir pan.), vykdyti naudotojų autentifikavimo ir prieigų kontrolę. Pažangios verslo valdymo sistemos gali nustatyti vartotojų teises, užtikrindamos, kad darbuotojai galėtų naudotis tik ta finansine informacija, kuri reikalinga jų funkcijoms atlikti. Visi svarbūs programoje atliekami veiksmai ar pakeitimai bei juos atlikę vartotojai privalo būti registruojami ir saugomi.

Galiausiai, šiuolaikinėje apskaitos valdymo sistemoje turi būti įdiegtos antivirusinės ir apsaugos nuo įsilaužimų bei kibernetinių atakų programos.

Programos naudojimo patogumas, mobilumas ir prieiga nuotoliu

Naudotojui renkantis apskaitos sistemą svarbiausi aspektai yra patogus valdymo langas, intuityvi operacijų ar ataskaitų formavimo sąsaja bei greitas ir patogus duomenų įvedimas, kai vieną kartą įvesta informacija automatiškai pritaikoma ir panaudojama formuojant kitas operacijas. Intuityvi sistema užtikrina greitesnį jos įsisavinimą.

Galimybė naudotis programa per mobiliąją aplikaciją ar naršyklę yra svarbus privalumas, ypač įsivyravus nuotolinio ir hibridinio darbo kultūrai. Apskaitos programos mobilumas ir patogumas glaudžiai susijęs su galimybe jungtis prie sistemos per įvairius skirtingus įrenginius (kompiuterius, planšetinius kompiuterius ar telefonus) leidžiant naudotojams patogiai valdyti apskaitos duomenis ir lengvai keistis informacija nepriklausomai nuo įrenginio tipo ir jungimosi lokacijos.

Apskaitos programa, suteikianti galimybę komunikuoti bei keistis informacija programos viduje ir su išorės kontaktais, gerokai palengvina buhalterių darbą. Tokie funkcionalumai kaip dokumentų peržiūra, tvirtinimas ir pasirašymas taip pat padeda efektyviai valdyti apskaitos valdymo procesus. Be to, galimybė automatiškai siųsti pranešimus, suderinimo aktus, pasiūlymus pirkimo užsakymus ar jų patvirtinimus, užtikrina efektyvų, kokybišką ir dokumentuotą procesą.

Programos partnerių reputacija, patikimumas ir patirtis

Kuriant ilgalaikius verslo santykius taip pat ir renkantis apskaitos ar verslo valdymo sistemų partnerius labai svarbu įvertinti kam patikėsite diegti programą. Partnerio gebėjimas užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimų vykdymą bei operatyviai spręsti kilusias kritines problemas yra esminiai sėkmingo bendradarbiavimo aspektai. Tikėtina, kad programų diegėjai, rinkoje veikiantys bent keletą metų bus labiau patyrę, pasimokę iš ankstesnių patirčių, gebantys atlikti diegimo darbus kokybiškiau ir greičiau. Pasirinkę patyrusius partnerius išvengsite klaidų ir papildomų išlaidų. Be to, jų patirtis su panašiomis įmonėmis gali būti papildomas privalumas, padedantis įgyvendinti sprendimus, pritaikytus specifiniams jūsų verslo poreikiams.

Įvertinus ir apsvarsčius visus aukščiau išvardintus kriterijus buhalterinės apskaitos programos pasirinkimo sprendimas tampa lengvesnis, labiau pagrįstas ir atsiperkantis. Tuo atveju, kai įmonė neturi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių resursų bei kompetencijų kokybiškam finansų valdymui, apskaitos procesus ar jų dalį verta patikėti išoriniams  partneriams. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės yra sukaupusios įvairių verslo sričių patirties, platesnes kompetencijas ir atitikties žinias, bei yra atsirinkusios įvairiems įmonių poreikiams pritaikytas apskaitos programas, taip užtikrindamos tvarų ir sėkmingą bendradarbiavimą.

The post Svarbiausi kriterijai renkantis buhalterinės apskaitos programą: sprendimai efektyviam finansų valdymui appeared first on Leinonen Lithuania.

• gyvybės ir papildomas sveikatos draudimas,
• sporto išlaidų kompensavimas,
• profesiniai kvalifikacijos kursai,
• darbo vietos namuose išlaidų kompensavimas,
• 3 pakopos pensijų draudimas,
• opcionai.

Opcionai (pasirinkimo sandoris) – tai toks darbuotojų motyvavimo būdas, kai darbuotojas ir darbdavys sudaro susitarimą, pagal kurį darbuotojui suteikiama teisė tam tikru metu ateityje lengvatine kaina arba nemokamai įsigyti bendrovės, kurioje jis dirba, arba susijusios bendrovės akcijų.

Pasirinkimo sandoriai yra puiki motyvavimo priemonė, kuomet darbuotojas gali prisidėti prie bendrovės rezultatų. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinkimo sandoris suteikia darbuotojui teisę, bet ne pareigą ateityje įsigyti bendrovės akcijų. Tuo šis sandoris skiriasi nuo įprastinio akcijų įsigijimo sandorio. Pasibaigus opciono sutartyje nurodytam terminui, darbuotojas turi teisę pasirinkti, pirkti akcijas ar ne.

Lentelėje žemiau pateikiame informaciją apie opcionų apmokestinimą

Papildoma informacija apie apmokestinimą Lietuvoje

Papildoma informacija apie apmokestinimą Estijoje

Papildoma informacija apie apmokestinimą Latvijoje

The post Opcionai ir jų apmokestinimas Baltijos šalyse appeared first on Leinonen Lithuania.

UTPĮ pataisomis nustatyti griežtesni reikalavimai darbdaviams, kviečiantiems dirbti užsieniečius – 1) įmonės privalo turėti reikiamas licencijas; 2) būti nebaustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą bei 3) vykdyti realią veiklą Lietuvoje.

Būtent realios bendrovės veiklos vykdymas Lietuvoje yra vienas iš esminių akcentų, norint legaliai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Tai reiškia, kad užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui nebeužtenka įsteigti ar įsigyti „tuščią“ bendrovę ir kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ar kreiptis į Migracijos departamentą dėl trečiųjų šalių piliečių leidimo gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.

Bendrovė (būsimas darbdavys) privalo pagrįsti, kodėl kviečia užsieniečius, t.y. bendrovė turi Migracijos departamentui įrodyti, jog per pastaruosius 6 mėnesius turėjo pajamų būtent iš tos veiklos, kuriai kviečiasi užsieniečius, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (sutartis su paslaugų teikėjais ir klientais, bankų išrašus ir pan.).

Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietį ketinanti įdarbinti bendrovė nevykdo realios veiklos Lietuvos Respublikoje (ar neatitinka kitų UTPĮ numatytų kriterijų) jai gali būti uždrausta teikti tarpininkavimo raštus bent 6 mėnesius nuo tokių aplinkybių nustatymo dienos.

Papildomai pažymėtina, jog bendrovės, norinčios įdarbinti trečiųjų šalių piliečius privalo sumokėti 50 EUR mokestį už kiekvieną užpildytą tarpininkavimo rašto formą (seniau toks mokestis bendrovėms nebuvo taikomas). Svarbu atkreipti dėmesį, jog mokestis už tarpininkavimo raštą negali būti atliktas banko pavedimu, mokėjimo procedūra turi būti vykdoma tik iš MIGRIS paskyros, kurioje pildomas tarpininkavimo raštas. Be to, darbdaviai negali iš anksto sumokėti už kelis tarpininkavimo raštus, o po to atskirai pradėti juos pildyti.

Kalbant apie ukrainiečių įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, taip pat pastebima tendencija, jog jų įdarbinimas sudėtingėja. Anksčiau Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tiktas išimtis. Tuo tarpu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. užsienietis, neturintis teisės į laikinąją apsaugą, tačiau negalintis grįžti į Ukrainą dėl karo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba humanitariniu pagrindu, teisę dirbti įgyja ne nuo prašymo pateikimo, o tik nuo leidimo gyventi gavimo dienos. Naujai į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai, turintys teisę į laikinąją apsaugą, kaip ir anksčiau, gali pradėti dirbti pateikę prašymą išduoti leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu.

Atkreipiame dėmesį, jog užsieniečiams išlieka galimybė dirbti Lietuvos Respublikoje įsteigtoje bendrovėje nuotoliniu būdu. Toks užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jam taip pat nėra reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau jo darbo sutartyje turėtų būti aptariamos nuotolinio darbo sąlygos, darbo vieta (konkretus adresas), darbo vietos reikalavimai, darbui suteikiamos naudotis priemonės ir kt. Papildomai rekomenduotina pasikonsultuoti su užsienio valstybės, iš kurios užsienietis dirbs nuotoliniu būdu, teisininkais bei mokesčių konsultantais dėl bendrovės mokesčių mokėjimo klausimų toje užsienio valstybėje.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus UTPĮ pakeitimus, darbdaviams rekomenduotina, prieš įdarbinant  trečiųjų šalių piliečius, įsivertinti realios veiklos vykdymo Lietuvoje trukmę, teisingai užpildyti tarpininkavimo raštus bei atidžiai rinktis būsimus darbuotojus – įvertinti jų turimą kvalifikaciją ir  profesinę patirtį bei apsvarstyti nuotolinio darbo sutarties pasirašymo su užsieniečiu galimybę.

The post Užsieniečių įdarbinimo griežtinimas ir papildomi reikalavimai darbdaviams appeared first on Leinonen Lithuania.

Juridinių asmenų steigimo procedūra Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana paprasta ir aiški, tačiau klientams (ypač užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims) neretai prireikia teisininkų konsultacijų įvairiais su juridinių asmenų steigimu susijusiais klausimais.

Šiuo metu populiariausios juridinių asmenų teisinės formos yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir mažoji bendrija (MB). Juridinio asmens steigimo procedūros paprastai trunka nuo dviejų iki keturių savaičių.

Leinonen teisininkų ir mokesčių specialistų komanda gali padėti ir patarti klientams kokios teisinės formos juridinį asmenį verta steigti Lietuvoje, padėti suderinti steigimo dokumentus su notarais bei atstovauti klientams santykiuose su valstybinėmis institucijomis (Registrų centru, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybiniu socialinio draudimo fondu ar kitomis institucijomis atsižvelgiant į konkretaus kliento poreikius). Įsteigus juridinį asmenį galime pasiūlyti klientams toliau teikti teisines, mokestines bei apskaitos paslaugas veiklą pradedančiai bendrovei.

MOKESČIŲ APLINKA

Lietuva – palanki verslui šalis, be įtemptos verslo pradžios šalyje procedūros. Nuo 2025 mokestinių metų standartinis pelno mokesčio (toliau – PM) tarifas (15 %), bus padidintas iki 16 %, o lengvatinis PM tarifas (5 %) bus padidintas iki 6 % dėl didėjančių išlaidų gynybos fondo paketui. Padidinus PM tarifus, kartu iki 16 % didėja dividendų apmokestinimas. Svarbu atkreipti dėmesį, jei įmonė atitinka tam tikrus reikalavimus, pirmaisiais veiklos metais mokestis gali būti netaikomas!

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %, sumažintas 9% tarifas taikomas, pavyzdžiui, šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, knygoms ir neperiodiniams leidiniams, viešojo transporto paslaugoms, teikiamoms reguliariais maršrutais, kuriuos nustato Ryšių ministerija ar savivaldybės, taip pat apgyvendinimo paslaugoms ir kitoms prekėms ir paslaugoms, numatytoms teisės aktuose. Sumažintas 5% tarifas taikomas neįgaliesiems skirtoms techninės pagalbos priemonėms ir jų remonto paslaugoms, farmacijos produktams ir medicinos pagalbos priemonėms, ir kitoms prekėms ir paslaugoms, numatytoms teisės aktuose.

Taip pat, nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomi papildomi apribojimai automobilių pirkimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitai. Naujoji atskaitos tvarka bus siejama su automobilio išmetamu CO2 kiekiu. Dėl N1 klasės (krovininio transporto) apmokestinimo pelno mokesčio pakeitime nenumatyta jokių apribojimų, pakeitimai numatomi tik M1 klasės (lengvųjų) automobilių atžvilgiu.

Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie apmokestinimą ir (arba) mokestinius reikalavimus, lengvatas, susisiekite su mūsų patyrusiais mokesčių specialistais.

ĮDARBINIMAS

Darbo santykius Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Su būsimu  darbuotoju būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį ir apie jo įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoti  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodrą).

Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta galimybė įdarbintam asmeniui nustatyti iki 3 mėnesių trukmės bandomąjį laikotarpį. Bandomojo laikotarpio trukmė turi būti nurodyta darbo sutartyje. Darbo sutarties nutraukimo atveju įspėjimo laikotarpis priklauso nuo sutarties nutraukimo pagrindo ir gali svyruoti nuo 3 darbo dienų iki 3 mėnesių.

Darbuotojas taip pat privalo mokėti 19,50% socialinio draudimo įmokas, ir jei darbuotojas yra pasirinkęs, kad dalis jo atlyginimo būtų pervesta į pensijų fondą, iš jo atlyginimo išskaičiuojama iki 3%. Darbdavys privalo mokėti 1,45% (2,17% terminuotų sutarčių atveju) socialinio draudimo įmokas ir 0,32% įmokas į garantinį fondą ir ilgalaikio nedarbo fondą.

UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMAS

Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė narė, Europos Sąjungos piliečių įdarbinimas Lietuvoje nėra labai sudėtingas. Su Europos Sąjungos piliečiu turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis, jam nėra reikalingas leidimas dirbti Lietuvoje. Jeigu Europos Sąjungos pilietis atvyksta gyventi į Lietuvą ilgiau nei trims mėnesiams per pusę metų, jis turėtų kreiptis į Migracijos departamentą dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo ir deklaruoti gyvenamąja vietą Lietuvoje. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo 2024 m. liepos 1 d. stipriai sugriežtėjo trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą ir įdarbinimo reikalavimai. Nuo minėtos datos užsieniečiai (trečiųjų šalių piliečiai) privalo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje prieš pradėdami dirbti ir nebegali dirbti lietuviškose bendrovėse su kitų šalių išduotomis vizomis, kitų šalių leidimais laikinai gyventi ar bevizio režimo pagrindu (su labai ribotomis išimtimis).

Imigrantai privalo mokėti gyventojų mokesčius Lietuvoje tik tuo atveju, jei jie gyvena šalyje mažiausiai 183 dienas iš eilės per 12 mėnesių laikotarpį. Gyventojai privalo mokėti mokesčius nuo savo pajamų, gaunamų visose pasaulio šalyse. Asmenys, mokantys įmokas į Lietuvos socialinės apsaugos sistemą, priklausomai nuo jų veiklos formos ir mokamų įmokų rūšies, turi teisę gauti nedarbingumo dėl ligos išmokas, nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas iš viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir t.t.

Lietuva išsiskiria kaip klestintis verslo centras Europoje, siūlantis patrauklias verslo sąlygas investuotojams ir verslininkams. Remiantis pasaulinėmis ataskaitomis, tokiomis kaip Pasaulio banko „Ease of Doing Business” indeksas, Lietuva nuolat patenka tarp pirmaujančių šalių pagal verslui palankią aplinką, demonstruodama savo tvirtą įsipareigojimą skatinti ekonominį augimą ir inovacijas. Konkurencingi pelno mokesčio tarifai – 15 proc. standartinis ir 5 proc. mažoms įmonėms – kartu su įvairiomis paskatomis užsienio investuotojams, tokiomis kaip laisvosios ekonominės zonos bei mokesčių lengvatos, daro Lietuvą patrauklia tarptautiniam verslui. Strateginė geografinė vieta, kvalifikuota darbo jėga ir pažangios skaitmeninės infrastruktūros dar labiau sustiprina Lietuvos, kaip idealaus investicijų traukos centro, reputaciją. Tiems, kurie ieško vartų į Europos rinkas su stipria parama ir augimo galimybėmis, Lietuva siūlo išskirtinį pasirinkimą.

The post VERSLO APLINKA LIETUVOJE appeared first on Leinonen Lithuania.

Piniginės premijos veikia efektyviai, tačiau apmokestinamos aukščiausiu tarifu

Vienas iš populiariausių ir darbuotojų ypač vertinamų skatinimo būdų yra piniginės premijos. Jos gali būti mokamos vieną kartą per metus, kas pusmetį, kas ketvirtį arba kas mėnesį ir skiriamos už pasiektus rezultatus, kokybiškai atliktą darbą. Tačiau svarbu žinoti, kad metiniai ar ketvirčio priedai apmokestinami kaip atlyginimas: gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) – 20 proc. (32 proc.) ir VSD įmokomis (19,50 proc. darbuotojo dalis + 1,77 proc. darbdavio dalis).

Be sveikatos draudimo aukštos kvalifikacijos specialistai net nesvarsto rinktis darbovietės

Dar viena sąlyga, kurios dažniausiai tikisi darbuotojai – sveikatos draudimas. Galimybė kreiptis į privačiose klinikose dirbančius medikus nelaukiant eilėse, operatyviai atlikti tyrimus, įsigyti vaistų, lankytis pas odontologą – be šių paslaugų paklausių profesijų darbuotojai nebeįsivaizduoja savo darbo sąlygų.

Sveikatos draudimas yra viena iš populiariausių naudų, nes neapmokestinama GPM, jei tenkinamos kelios sąlygos – įmokos už sveikatos draudimą per mokestinį laikotarpį neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio ir draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (GPMĮ) komentare yra pateikusi sąrašą paslaugų, priskirtinų sveikatos priežiūros paslaugoms. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Ši lengvata gali būti taikoma darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms už tokį sveikatos draudimą, pagal kurį apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, apimančios apdraustųjų konsultavimą, profilaktiką, diagnostiką, gydymą, reabilitaciją, prevenciją, slaugą, taip pat – apdraustojo aprūpinimą medicininėmis priemonėmis.

Į sveikatos draudimo sutartį nedraudžiama įtraukti ir tokių paslaugų, kurios nėra susijusios su sveikatos priežiūra, pvz., SPA paslaugas arba kosmetikos priemonių pirkimą. Tačiau tokioms paslaugoms GPM lengvata nėra taikoma. Taigi, jei įmonė apmoka darbuotojo SPA procedūras, bus laikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra (apmokestinimas tapatus darbo užmokesčiui), nepaisant to, kad mokamas sveikatos draudimas.

Mokymai yra abipusiai naudinga skatinimo priemonė, tačiau svarbu – jų turinys

Viena iš įmonėms palankiai apmokestinamų motyvavimo priemonių yra darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Mokymai ir konferencijos Lietuvoje bei užsienyje, kalbų kursai gali būti apmokami įmonės ir laikomi sąnaudomis, mažinančiomis pelną. Tačiau svarbu, kad darbuotojo dalyvavimas mokymuose ir kituose renginiuose būtų tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis funkcijomis įmonėje.

Jei darbuotojui apmokami mokymai nesusiję su jo darbo veikla ar funkcijomis, pavyzdžiui, darbuotojas savo malonumui nori mokytis japonų kalbos arba šokti, laikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra, kurios apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Jei mokymai ar konferencijos susiję su darbuotojo darbo funkcijomis, pajamos natūra neskaičiuojamos, pavyzdžiui, buhalteriui apmokami buhalterijos kursai, kurių metu jis kelia savo kvalifikaciją. Įmonei tokios patirtos sąnaudos priskiriamos sąnaudoms, mažinančioms pelną.

Atkreipkite dėmesį, kad jei įmonės apmokami mokymai nesusiję su darbuotojo darbo veikla ar funkcijomis, tokių mokymų pirkimo PVM atskaita yra negalima.

Vaišės ir kelionės: atidžiai apgalvokite, kam ir kokiu tikslu perkami – nuo to priklauso apmokestinimas

Vaišės yra viena iš populiariausių ir palyginti nebrangiai kainuojanti priemonė. Jei įmonė vaišina darbuotojus vaisiais ar teikia kitokias naudas, kai negalima nustatyti kiekvieno darbuotojo gautos konkrečios naudos, įmonės patirtos išlaidos laikomos  sąnaudomis, nemažinančiomis pelno, tačiau nelaikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra. Jei įmonė yra sudariusi kolektyvinę sutartį, tokios išlaidos laikomos mažinančiomis pelno mokestį.

Dažnai pasitaiko tokių klaidų, kai naudos gavėjas aiškus ir jo gauta nauda apskaičiuotina – pvz., nuperkama kelionė darbuotojui. Tačiau tokios išlaidos pelno mokesčio atžvilgiu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams ir GPM neapmokestinamos. Dažnai manoma, kad išlaidas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams, nereikia skaičiuoti pajamų natūra – deja, taip nėra.

Kitas mokesčių optimizavimo būdas – priskirti komandos pietų išlaidas reprezentacinėms išlaidoms. Deja, toks priskyrimas yra neteisingas ir rizikingas. Reprezentacinės išlaidos – tai išlaidos, skirtos ryšiams su potencialiais ar esamais klientais užmegzti. Taigi, jei pietavote su kolegomis, nėra laikoma, kad vyko reprezentacija.

Svarbu paminėti, kad maitinimo paslaugų, skirtų darbuotojams, pirkimo PVM atskaita yra negalima.

Komandos formavimo renginiai ir kelionės

Kai darbdavys organizuoja darbuotojams komandos formavimo renginius, reikia atkreipti dėmesį į du aspektus – ar tai pramoginio turinio renginys, ar mokomojo. Jei renginys yra pramoginio turinio (pvz., Kalėdų vakarėlis), bus laikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra, jei galime apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo gautą naudą. Paprastai, jei patiriamos salės nuomos ir vaišių išlaidos, konkrečios darbuotojo naudos nustatyti negalime, todėl GPM prievolių neatsiras. Tačiau jei kiekvienas darbuotojas gavo po dovaną renginio metu (pvz., kelialapį į Maldyvus), tokia dovana bus apmokestinama kaip gauta darbuotojo nauda, t. y., taip pat kaip darbo užmokestis.

Kai renginys yra mokomojo pobūdžio, GPM ir VSD prievolių neatsiras. Dažniausiai daromos įmonių klaidos, kai pramoginio pobūdžio renginius bandoma „aprašyti“ kaip mokomuosius arba reprezentacinius, nors renginyje klientai nedalyvauja, o jei dalyvauja, tai tik keli, o darbuotojų ir klientų santykis yra 20:2. VMI patikrinimo metu yra lengva nustatyti, ar renginys buvo pramoginio, ar mokomojo pobūdžio.

Atkreipkite dėmesį, kad mokomojo pobūdžio renginiu gali būti forminama darbuotojo komandiruotė. Kitas aspektas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra tai, kad jei sudaryta kolektyvinė sutartis, įmonės pramoginio renginio išlaidos, kai negalima nustatyti konkrečios asmens naudos, yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Jei tokios sutarties įmonėje nėra, tuomet išlaidos bus priskirtos prie neleidžiamų atskaitymų. Buhalteriai dažnai išlaidas, kai galima nustatyti kiekvieno darbuotojo konkrečią naudą, priskiria neleidžiamiems atskaitymams, manydami, kad nereikės skaičiuoti GPM ir VSD įmokų. Tai yra netiesa – būtina skaičiuoti GPM ir VSD įmokas, jei darbuotojas gavo pajamas natūra. Tačiau per vienerius metus leidžiama įteikti kiekvienam darbuotojui iki 200 Eur vertės dovaną ir ši suma nėra papildomai apmokestinama.

Svarbu žinoti, kad jei darbdavio organizuojamas komandos kūrimo renginys yra pramoginio turinio, tokiu atveju, šio renginio pirkimo PVM atskaita yra negalima. Tačiau, jei darbdavio organizuojamas komandos kūrimo renginys yra mokomojo turinio, šio renginio pirkimo PVM atskaita yra galima.

Įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų kaupimo fondą

Sėkmingai veikiančiose bendrovėse įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų kaupimo fondą yra vienas iš populiariausių motyvavimo būdų – jos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde per mokestinį laikotarpį neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio. Jei viršija nurodytą dydį, viršijanti dalis apmokestinama kaip darbo užmokestis.

Sėkmingai veikiantis skatinimas priklauso nuo darbuotojų suvokiamos naudos

Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose įmonėse suskaičiavome daugiau kaip 40 skirtingų skatinimo priemonių. Be aukščiau išvardintų, įmonės naudoja ir kitas – siūlo akcijas, sumoka už bakalauro ar magistro studijas, apdraudžia šeimos narius, leidžia naudotis taksi paslaugomis, apmoka naudojimąsi automobiliu ir sumoka už parkavimą, suteikia papildomų atostogų ir poilsio dienų, padengia nuotoliniam darbui reikalingų priemonių įsigijimą, organizuoja renginius ir keliones į užsienį, trumpina darbo valandas, išperka abonementus į sporto klubus, įteikia dovanas svarbiomis progomis, ir kt.

Vis dėlto, kalbant apie išties motyvuojančias skatinimo sistemas, būtina įvertinti tiek darbdavio galimybes, tiek darbuotojų poreikius. Jei darbuotoją motyvuoja tai, jog už jo tiesiogiai su darbu nesusijusius mokslus (pvz., augalų priežiūros arba piešimo kursus) apmoka įmonė, pačiam darbdaviui tai gali būti pakankamai efektyvi darbuotojo skatinimo priemonė. Apskaitos požiūriu toks motyvavimas bus pripažintas pajamomis natūra ir turi būti apmokestintas kaip atlyginimas. Tačiau paskaičiavus, kokią bendrą sumą įmonei reikės sumokėti už konkretaus darbuotojo skatinimą, galima surasti abi šalis tenkinantį balansą.

Straipsnis buvo publikuotas “Verslo žinios” portale.
Darbuotojų motyvavimas: kaip rasti balansą – Verslo žinios (vz.lt)

The post Darbuotojų motyvavimas: kaip rasti balansą tarp įmonės galimybių ir veiksmingo skatinimo appeared first on Leinonen Lithuania.

Kada gali būti inicijuojamas likvidavimas?

Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1. Juridinis asmuo nepateikė  metinių finansinių ataskaitų rinkinio per 12 mėn. po nustatyto termino pabaigos.
2. Nesant suformuotų valdymo organų, sprendimai nepriimami ilgiau nei 6 mėn.
3. Juridinio asmens buveinė nėra nurodyta registre ilgiau nei 6 mėn.
4. Juridinis asmuo 5 metus neatnaujino duomenų registre, ir yra pagrindas manyti, kad nevykdo veiklos.
5. Bendrovės įstatinis kapitalas mažesnis nei nustatytas minimalus dydis.
6. Teismas atsisako kelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir įpareigoja Registrų Centrą inicijuoti likvidavimą.

Pokyčiai dėl juridinių asmenų likvidavimo procedūros atšaukimo

2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo svarbūs CK pakeitimai, lemiantys pokyčius juridinių asmenų likvidavimo procedūrose. Remiantis CK 2.70 straipsnio 5 dalimi, juridiniai asmenys, kuriems Registrų centras inicijavo likvidavimo procedūrą, gali atšaukti šią procedūrą be teismo sprendimo. Užuot kreipęsi į teismą, jie nuo šiol gali kreiptis tiesiogiai į Registrų centrą. Ši naujovė ne tik supaprastina juridinių asmenų veiklos atnaujinimą, bet ir sutrumpina procesą, užtikrinant greitesnį ir efektyvesnį veiklos atnaujinimą.

Juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ gali būti atšauktas, pateikus dokumentus, paneigiančius aplinkybes, dėl kurių buvo pradėta likvidavimo procedūra. Tai gali būti finansinių ataskaitų pateikimas arba duomenų apie įmonę atnaujinimas.

Svarbu paminėti, kad įmonės siekiančios panaikinti inicijuotą likvidavimą, turi tiesiogiai kreiptis į Registrų centrą per 12 mėnesių nuo statuso „inicijuojamas likvidavimas“ įregistravimo.

Kreditorių teisės ir jų apsauga

CK 2.70 straipsnio 5 dalis papildomai numato, jog juridinio asmens kreditoriams suteikiamos papildomos galimybės per 1 metus nuo teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ įregistravimo kreiptis į teismą. Kreditoriai gali siekti atšaukti likvidavimo procedūrą ir inicijuoti juridinio asmens prievolių vykdymo ar nemokumo bylą. Tuo tarpu kreditoriai, turintys vykdomuosius dokumentus, gali reikalauti, kad šie būtų visiškai įvykdyti.

Kaip išvengti likvidavimo iniciavimo?

Siekiant išvengti likvidavimo inicijavimo, įmonėms itin svarbu laiku pateikti finansines ataskaitas ir atnaujinti savo duomenis. Prieš inicijuodamas likvidavimą, Registrų centras įprastai išsiunčia pranešimą apie planuojamą likvidavimo inicijavimą. Po jo gavimo įmonei suteikiamas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį ji turi atitikti reikalavimus ir pateikti finansines ataskaitas. Jei tai nebus atlikta laiku, gali būti pradėtas likvidavimo procesas.

Finansinių ataskaitų nepateikimas ne tik padidina likvidavimo riziką, bet ir gali užtraukti administracinę atsakomybę. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 600 iki 1 450 EUR.

Reikia pagalbos? Susisiekite

Jei įmonei jau inicijuotas likvidavimas, Leinonen teisininkai gali suteikti individualią teisinę konsultaciją, parengti reikiamus dokumentus bei atstovauti įmonę Registrų centre siekiant atšaukti likvidavimo procedūrą. Susisiekti galite el. paštu  lithuania.legal@leinonen.eu.

The post Juridinių asmenų likvidavimo procedūros atšaukimas: nuo šiol be kreipimosi į teismą appeared first on Leinonen Lithuania.

Individuali veikla vykdoma komercinės (civilinės) sutarties pagrindu. Atskiras sutarčių rūšis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (šeštoji knyga), tai gali būti įvairios paslaugų sutartys, rangos sutartys ir kitos. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme individuali veikla yra apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Skirtumas tarp darbo ir paslaugų teikimo santykių dažnai gali būti labai nedidelis. Tačiau pajamų iš darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimas labai skiriasi. Todėl siekiant išvengti galimų mokestinių pasekmių, vertėtų atkreipti dėmesius į šių santykių skiriamuosius bruožus ir tinkamai juos kvalifikuoti.

Darbo santykiams būdinga:

• Pavaldumas (subordinacija). Darbuotojas turi paklusti darbdavio vidaus taisyklėms, jis naudojasi darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įrankiais, dirba darbdavio nustatytomis valandomis, atostogas derina su darbdaviu, neprisiima su jo darbu susijusių išlaidų ir t.t.

• Darbuotojas gauna fiksuotą darbo užmokestį nepriklausantį nuo darbo rezultato, nes darbo sutartimi susitariama dėl darbo funkcijų vykdymo, bet ne galutinio rezultato.

Individualios veiklos santykiams būdinga:

• Savarankiškumas. Asmuo pats sprendžia su savo veiklos vykdymu susijusius klausimus, t.y. kuriomis valandomis dirbti, o kada ilsėtis, pats dengia savo veiklos išlaidas, susiranda klientus ir t.t.
  
• Tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas. Asmens sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybė sandorius sudaryti ir ateityje bei iš to gauti ekonominės naudos.

Individualios veiklos ir pajamų iš darbo santykių apmokestinimas

Individuali veikla gali būti vykdoma įsigijus verslo liudijimą (tai galioja tik konkrečioms paslaugoms) arba pagal individualios veiklos pažymą (platesniam paslaugų ratui).

Įsigijus verslo liudijimą iš anksto yra sumokamas fiksuotas gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris priklauso nuo vykdomos veiklos rūšies bei laikotarpio. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos  bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos mokamos nuo MMA per mėnesį.

Tuo tarpu vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą, gyventojas turi mokėti GPM, kuris apskaičiuojamas taip: (pajamos – išlaidos) x 15 proc. – kreditas, PSD įmokas (6,98 proc) bei VSD įmokas (nuo 12,52 iki 15,52 proc). Priklausomai nuo aplinkybių, numatytų LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme gali atsirasti prievolė mokėti PVM. Visus aukščiau minėtus mokesčius ir įmokas gyventojas apskaičiuoja ir sumoka pats.

Esant darbo santykiams, darbdavys yra atsakingas už GPM, PSD ir VSD apskaičiavimą, išskaičiavimą ir sumokėjimą. Pajamoms iš darbo santykių taikomas standartinis GPM tarifas – 20 proc. arba progresinis – 32 proc., Sodros įmokos  – nuo 19,50 iki 22,50 proc. (darbuotojo mokesčiai) ir nuo 1,77 iki 2,49 proc. (darbdavio mokesčiai).

Įvertinus mokestinę naštą, tenkančią individuliai veikla užsiimančiam asmeniui ir dirbant pagal darbo sutartį, akivaizdžiai mažesni mokesčiai tenka individualios veiklos vykdytojui. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog mokesčių administratoriui atlikus patikrinimą ir pripažinus, kad pagal paslaugų sutartį susiklostę santykiai iš tikrųjų yra darbo santykiai, bendrovei gali kilti neigiamos mokestinės pasekmės dėl gautų pajamų apmokestinimo skirtumo. Taigi tokiu atveju tektų sumokėti ne tik mokesčių skirtumą, bet ir delspinigius bei baudas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, bendrovėms, sudarant paslaugų sutartį su fiziniu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą („freelancer“), rekomenduojame įsivertinti, ar nėra darbo santykiams būdingų bruožų bei su tuo susijusią mokestinę riziką.

The post Darbo santykiai ir individuali veikla: į ką atkreipti dėmesį appeared first on Leinonen Lithuania.

• Bazinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal darbo sutartyse numatytas mėnesinius atlyginimus ir valandinius įkainius;

• Papildomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį bei kitais, darbo sąlygas reglamentuojančiais, atvejais;

• Papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;

• Priedai ir priemokos prie atlyginimų, mėnesinės premijos, mokamos už darbo rezultatus, kiti mokėjimai, numatyti darbo sutartyse;

• Papildomos premijos ir kitos piniginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba pagal darbo teisės normas, išskyrus šventines ir jubiliejines premijas, skiriamas darbdavio iniciatyva.

Skaičiuojant VDU nėra įtraukiamos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo (pvz. atostogų laikas, neapmokamų atostogų laikas, ligos dienos) bei sumos, kurios buvo išmokėtos už tas dienas (pvz. atostoginiai, ligos pašalpa, mokama darbdavio už pirmas dvi ligos dienas).

Kaip apskaičiuojamas VDU?

VDU už atostogų dienas, nurodytas darbuotojo prašyme, yra apskaičiuojamos imant trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį yra skaičiuojamas ir mokamas VDU. Pvz., jei darbuotojas atostogauja liepos mėnesį, jo dienos ar valandos VDU skaičiavimui bus imamos balandžio, gegužės ir birželio mėnesio dirbtos dienos ar valandos bei už jas priskaitytos sumos.

Premijos, išmokėtos per tris paskutinius mėnesius, kurie imami skaičiuojant einamojo mėnesio VDU yra įtraukiamos taip:

• mėnesio priedai traukiami į to mėnesio bendrą priskaitytą sumą, kuri naudojama VDU skaičiavimui ir dalijama iš to mėnesio dirbtų dienų ar valandų skaičiaus, kad būtų gautas vienos dienos ar valandos vidutinis darbo užmokestis;
• imama viena per tris paskutinius mėnesius išmokėta ketvirtinė premija (jei jų buvo kelios, įtraukiama paskutinė išmokėta premija);
• Metinės premijos traukiama ¼ dalis, jei premija išmokėta per paskutinius 12 mėn, einančių prieš tą mėnesį, už kurį skaičiuojamas VDU.

Jei darbuotojas pastaruosius 3 mėnesius prieš einamąjį mėnesį, už kurį skaičiuojami atostoginiai nedirbo ir negavo apmokėjimo, tai VDU bus skaičiuojamas imant darbuotojo darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį skaičiuojamuoju laikotarpiu ir jį dalijant  iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu. Jei darbuotojas įmonėje dirbo mažiau nei 3 mėnesius, VDU skaičiuojamas imant faktiškai dirbtų mėnesių priskaitytas sumas ir dienas ar valandas.

VDU skaičiavimo pavyzdžiai

Jeigu darbuotojo darbo sutartyje numatytas mėnesinis 3000 eur bruto atlyginimas, praėjusiais mėnesiais jis neturėjo neatvykimų ir dirbo visas pagal kalendorių numatytas darbo dienas, jo liepos mėnesio darbo dienos VDU paskaičiavimas bus:

Darbuotojui birželio mėnesį buvo išmokėta 500 eur (bruto) ketvirtinė premija, jo liepos mėnesio VDU bus:

Darbuotojui sausio mėnesį buvo išmokėta 5000 eur (bruto) metinė premija, jo liepos mėnesio VDU bus:

The post Kaip teisingai skaičiuoti VDU už atostogų dienas? appeared first on Leinonen Lithuania.