Atsižvelgdama į Baltijos šalyse verslą plečiančių įmonių poreikius, finansų apskaitos ir verslo konsultacijų bendrovė „Leinonen“ nuo šiol teiks paslaugas „vieno langelio“ principu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tokiu būdu ji siekia supaprastinti klientų aptarnavimą, taupyti bendradarbiavimo koordinavimui skiriamą įmonių atstovų laiką ir užtikrinti vienodai aukštą paslaugų kokybę.
Pasak Povilo Sadaunyko, „Leinonen“ vadovo Baltijos šalims, veiklos sujungimas trijose Baltijos šalyse atspindi naują „Leinonen“ įmonių grupės veiklos etapą. Jo teigimu, jau dabar daugiau kaip pusė bendrovės klientų veikia bent dviejose Baltijos šalyse. Didžioji jų dalis veiklą organizuoja regiono mastu, todėl bendrovėms kyla poreikis tokiu pačiu principu gauti ir paslaugas.
„Verslas ne tik nori, kad kaimyninėse šalyse juos pakonsultuotume dėl įmonių steigimo, veiklos pradžios, plėtros, mokesčių, galiojančių įstatymų bei reguliavimo klausimais, bet ir siekia turėti kuo mažiau kontaktų su skirtingais tiekėjais, nes tai yra neefektyvu, – naują veiklos organizavimo modelį aiškina P. Sadaunykas. – Visose Baltijos šalyse turime aukštos kvalifikacijos mokesčių, verslo bei teisės ekspertų, todėl nepriklausomai nuo šalies, kurioje klientai norėtų gauti pirminį aptarnavimą, galime užtikrinti vieningą paslaugų teikimą Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.“
Atliko įmonių apklausas – taupys bendradarbiavimo koordinavimui skiriamą klientų laiką
P. Sadaunykas atkreipia dėmesį, kad per keletą dešimtmečių išsiplėtė ne tik „Leinonen“ veikla užsienio šalyse – į kitas Baltijos valstybių rinkas žengė ir aptarnaujamos įmonės.
„Turime daug klientų, kuriems tvarkome apskaitą jau daug metų. Kasmet vykdydami klientų apklausas atsižvelgiame į jų pateiktus komentarus ir lūkesčius. Matome, kad klientams yra patogiau ir efektyviau derinti procesus per vieną, o ne keletą kontaktų, todėl atėjo metas pertvarkyti procesus ir sutrumpinti laiką, skiriamą koordinavimui ir komunikacijai, – pasakoja „Leinonen“ vadovas Baltijos šalims. – Tai pat rūpinamės ir nuolat geriname klientų patirtį. Įmonių atstovai tikisi, kad procesai bus valdomi jei ne vienodai, tai bent labai panašiai visose šalyse, todėl siekiame užtikrinti aukštą paslaugų kokybę visose šalyse, nepriklausomai nuo to, kur paslaugos yra perkamos.“
„Leinonen“ vadovas Baltijos šalims teigia, kad tyrimų duomenimis vienas iš labiausiai įmonių vertinamų dalykų yra bendradarbiavimo ir komunikacijos paprastumas, galimybė turėti lengvai anglų kalba bendraujantį apskaitos specialistą – tai suteikia klientams užtikrintumo ir saugumo jausmą.
„Mes turime visas reikiamas kompetencijas, procesus ir IT sprendimus užtikrinti šiuos klientų poreikius, todėl siūlome Baltijos šalių įmonėms koncentruoti finansų valdymą vienose rankose. Vykdant veiklą kitose rinkose verslo įmonėms bus patogiau ir efektyviau gauti paslaugas iš integruotos „Leinonen“ komandos – nebereikės kiekvienoje šalyje sudaryti atskirų ar papildomų susitarimų, kontaktuoti su skirtingais atstovais“, – aiškina P. Sadaunykas.
Jo teigimu, aptarnavimas „vieno langelio“ principu sutaupys įmonių atstovams iki 50 proc. laiko, skiriamo partnerystės koordinavimui. Be to, paslaugų teikimo kokybės kontrolė užtikrins vieningą ataskaitų pateikimą įmonių vadovybėms, valdybos nariams bei auditoriams visose Baltijos šalyse.
Didžiausi „Leinonen“ padaliniai – Baltijos šalyse
„Leinonen“ paslaugomis naudojasi vidutinio dydžio ir didelės įmonės, tarp kurių yra žinomų prekybos tinklų, gamybos, IT, farmacijos ir kitą veiklą vykdančių bendrovių.
Baltijos šalyse aptarnaujamų įmonių bendra apyvarta 2023 m. viršijo 1,5 mlrd. Eur. Šiose įmonėse dirba daugiau kaip 12 tūkst. darbuotojų, kurių darbo sutartis prižiūri ir darbo užmokesčio apskaitą kas mėnesį atlieka „Leinonen“.
Prieš 28 m. įsteigta „Leinonen“ yra tarptautinė įmonių grupė, teikianti finansų apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos ir mokesčių bei teisės konsultacijų paslaugas. Šiuo metu „Leinonen“ turi 12 biurų, įsikūrusių 11 šalių sostinėse – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Kazachstane, Bulgarijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Norvegijoje.
Straipsnis buvo publikuotas “Verslo žinios” portale 2024 m. birželio 4 d.
