Esminiai darbo kodekso pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.

2020 m. rugpjūčio pradžioje įsigalioję Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimai įtvirtino papildomas teises darbuotojams atsižvelgiant į jų sveikatos būklę bei pakeitė tam tikrus darbo sutarčių sudarymo, vykdymo ir nutraukimo aspektus. Kviečiame trumpai susipažinti su įsigaliojusiais aktualiais įstatymo pakeitimais.

 

Naujos darbuotojų teisės, susijusios su asmens sveikatos būkle

Draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės – plečiama draudžiamų diskriminacinių pagrindų sąvoka, numatant, jog darbo santykių metu yra draudžiama diskriminuoti ne tik dėl darbuotojo negalios, bet ir dėl sveikatos būklės (DK 26 str. 1 d. pakeitimas). Atsirandantis naujas draudimas diskriminuoti sveikatos būklės pagrindu, atitinkamai sukuria ir papildomas naujas pareigas darbdaviams.

 

Nuotolinis darbas – darbuotojui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, suteikiama teisė reikalauti darbdavio, jog ne mažiau nei penktadalį visos darbuotojo darbo laiko normos darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu. Esant šiam pagrindui, darbdavys privalėtų tenkinti tokį darbuotojo prašymą (DK 52 str. 2 d. pakeitimas).

Kasmetinių atostogų suteikimas – numatoma nauja darbdavio pareiga tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas (tiek nepraėjus šešiems nepertraukiamo darbo mėnesiams naujai įsidarbinus, tiek, kai tokios darbuotojo atostogos nenumatytos pagal darbovietėje sudarytą atostogų eilę) tuo atveju, jei darbuotojas savo prašymą grindžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie asmens sveikatą (DK 128 str. 5 d. 4 p. pakeitimas).

Nemokamos atostogos – numatoma galimybė reikalauti nemokamų atostogų tuo atveju, jei darbuotojo prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Pagrįstą darbuotojo prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo darbdavys privalės tenkinti (DK 137 str. 1 d. 4 p.).

 

Darbo sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas

Plečiamas šeimos narių ratas – sistemiškai DK yra plečiamas šeimos narių ratas, numatant, kad pagal naująjį reguliavimą šeimos nariais laikomi vaikai, tėvai (įtėviai, rūpintojai), motina (įmotė, rūpintoja), vyras, žmona – tad rūpintojai tampa pripažįstami šeimos nariais. Platesnis šeimos narių ratas turės būti vertinamas siekiant išvengti darbuotojų diskriminacijos darbo santykių metu, sudarant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartis (DK 56 str. 1 d. 3 p.). Taip pat, numatoma, jog į „vaiko“ sąvoka bus naujai įtraukiami ir įvaikiai, globotiniai bei rūpintiniai (DK 2 str. 1 d. pakeitimas).

 

Laikinas terminuotos darbo sutarties sudarymas konkursinei pareigybei – numatoma galimybė, jog į pareigas, į kurias turi būti įdarbinama konkurso būdu, gali būti laikinai įdarbinamas darbuotojas ne konkurso tvarka. Tokios darbo sutarties maksimalus terminas – 1 metai (DK 41 str. pakeitimas).

 

Terminuotos darbo sutarties nutraukimas – panaikinamas ribojimas darbuotojui nutraukiant terminuotą darbo sutartį – nuo šiol darbuotojas turės galimybę nutraukti ir trumpesnę nei 1 mėn. terminuotą darbo sutartį (DK 55 str. 1 d. pakeitimas).

 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio pabaigos atveju – panaikinta galiojusi teisinė spraga, kai darbuotojus yra reikalinga atleisti dėl darbdavio pabaigos (pvz. vykdomo likvidavimo). Naujieji DK pakeitimai numato galimybę įspėti nėščią darbuotoją ir iki kol jos kūdikiui suteis keturi mėnesiai, apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai teismas arba darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 61 str. 1 d. pakeitimas). Vadovaujantis taip pat keičiama DK 57 str. 7 d., nėščia darbuotoja turi būti įspėta apie būsimą atleidimą prieš tris (3) mėnesius, arba prieš šešias (6) savaites, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius (1) metus.

 

Darbdavio pabaigos atveju taip pat bus galima nutraukti darbo sutartį su darbuotojais auginančiais vaiką iki trejų (3) metų (taip pat ir su tais darbuotojais, kurie yra vaiko priežiūros atostogose), ko atlikti pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą nebuvo faktinės galimybės. Su šiais darbuotojais taip pat atsiranda galimybė nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jei darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu esant verslo ar jo dalies perdavimui (DK 61 str. 3 d. pakeitimas).

 

Suvienodintas išeitinės kompensacijos dydis darbo sutarti nutraukiant dėl darbuotojo sveikatos būklės ar poreikio slaugyti šeimos narį – įsigaliojus pakeitimams, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 1 d. 3 p.) kai darbuotojo sveikata ar poreikis slaugyti šeimos narį nebeleidžia toliau tęsti darbo santykių, tiek tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbo sutarties šalių valios (DK 60 str. 1 d. 4 p.), kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų, darbuotojui turi būti mokama 2 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.

 

Netesybų skaičiavimas nutraukus darbo sutartį – papildyta norma dėl netesybų mokėjimo tuo atveju, jei nutraukus darbo santykius, darbdavys vėluoja atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Patikslinus normą numatyta, jog neatsiskaičius su darbuotoju trumpiau nei vieną mėnesį, netesybos mokamos už faktiškai uždelstas dienas (DK 147 str. 2 d.).

 

Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiant darbo sutartį su juridinio asmens vadovu – numatyta, jog tuo atveju, jei su juridinio asmens vadovu darbo santykiai truko ilgiau nei dvejus (2) metus ir jis atšaukiamas iš pareigų, jam išmokama vieno (1) mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 104 str. 2 d. pakeitimas). Prieš tai galiojęs reguliavimas numatė, jog vadovui išeitinė priklausytų tik tuo atveju, jei vadovas būtų atšaukiamas po dviejų (2) darbo bendrovėje metų, tačiau prieš darbo sutarties pabaigos terminą. Primename, jog darbo sutarties šalys yra laisvos susitarti ir dėl didesnių išeitinių išmokų mokėjimo juridinių asmenų vadovams.

 

Atskiros darbo sutarčių rūšys ir darbo sutarties turinys 

Pameistrystės sutartis – suteikiama galimybė mažoms įmonėms (iki 10 darbuotojų) sudaryti vieną pameistrystės sutartį (DK 83 str. 3 d. pakeitimas). Iki šiol galiojęs reglamentavimas numatė, jog pameistrystės sutarčių darbovietėje gali būti ne daugiau nei 1/10 visų galiojančių darbo sutarčių.

 

Projektinio darbo sutartis – numatoma galimybė projektinio darbo sutartį sudaryti ilgesniam nei dvejų (2) metų terminui. Tuo atveju, jei projekto terminas numatytas ilgesnis, darbo sutartis gali būti sudaroma projekto terminui, tačiau ne ilgesniam nei penkerių (5) metų laikotarpiui (DK 89 str. 3 d. 1 p. pakeitimas).

 

Kompensacija dirbantiems darbo lauko sąlygomis – įtvirtintas reikalavimas mokėti kompensaciją darbuotojui tuo atveju, jei darbuotojas dirba lauko sąlygomis (kompensuojamos su darbu lauko sąlygomis susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką) (DK 144 str. 8 d. pakeitimas).

Naujausi įrašai

kovo 5, 2024

Juridinio asmens likvidavimas ar veiklos stabdymas? Kurį variantą pasirinkti.

Nuolat besikeičiančiame verslo pasaulyje kartais tenka spręsti ne tik įmonės verslo plėtros klausimus, tačiau ir svarstyti apie veiklos stabdymą arba likvidavimą. Tuomet dažnai kyla klausimas,…

Skaityti toliau
sausio 19, 2024

Ar bendrovė gali turėti daugiau nei vieną direktorių?

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įsteigta virš 4 000 uždarųjų akcinių bendrovių. Ši juridinio asmens teisinė forma (kartu su mažosiomis bendrijomis) išlieka viena populiariausių Lietuvoje…

Skaityti toliau
gruodžio 18, 2023

Kodėl biudžetavimas yra svarbus kiekvienai įmonei ir kokios rizikos gresia remiantis netiksliais finansiniais duomenimis?

Metų pabaiga yra ypatingas metas įmonėms, besiruošiančioms ateinantiems metams. Įprastai rudenį vyksta vienas svarbiausių procesų sėkmingai veikiančiai įmonei – biudžeto kitiems metams sudarymas. Šis procesas…

Skaityti toliau