Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo („UTPĮ“) pakeitimai, kuriais siekiama griežčiau kontroliuoti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras Lietuvoje. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos valdžia nusprendė griežtinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, yra siekis geriau užtikrinti nacionalinį saugumą bei apriboti padidėjusius pigios darbo jėgos srautus iš Centrinės Azijos.
UTPĮ pataisomis nustatyti griežtesni reikalavimai darbdaviams, kviečiantiems dirbti užsieniečius – 1) įmonės privalo turėti reikiamas licencijas; 2) būti nebaustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą bei 3) vykdyti realią veiklą Lietuvoje.
Būtent realios bendrovės veiklos vykdymas Lietuvoje yra vienas iš esminių akcentų, norint legaliai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Tai reiškia, kad užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui nebeužtenka įsteigti ar įsigyti „tuščią“ bendrovę ir kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ar kreiptis į Migracijos departamentą dėl trečiųjų šalių piliečių leidimo gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.
Bendrovė (būsimas darbdavys) privalo pagrįsti, kodėl kviečia užsieniečius, t.y. bendrovė turi Migracijos departamentui įrodyti, jog per pastaruosius 6 mėnesius turėjo pajamų būtent iš tos veiklos, kuriai kviečiasi užsieniečius, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (sutartis su paslaugų teikėjais ir klientais, bankų išrašus ir pan.).
Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietį ketinanti įdarbinti bendrovė nevykdo realios veiklos Lietuvos Respublikoje (ar neatitinka kitų UTPĮ numatytų kriterijų) jai gali būti uždrausta teikti tarpininkavimo raštus bent 6 mėnesius nuo tokių aplinkybių nustatymo dienos.
Papildomai pažymėtina, jog bendrovės, norinčios įdarbinti trečiųjų šalių piliečius privalo sumokėti 50 EUR mokestį už kiekvieną užpildytą tarpininkavimo rašto formą (seniau toks mokestis bendrovėms nebuvo taikomas). Svarbu atkreipti dėmesį, jog mokestis už tarpininkavimo raštą negali būti atliktas banko pavedimu, mokėjimo procedūra turi būti vykdoma tik iš MIGRIS paskyros, kurioje pildomas tarpininkavimo raštas. Be to, darbdaviai negali iš anksto sumokėti už kelis tarpininkavimo raštus, o po to atskirai pradėti juos pildyti.
Kalbant apie ukrainiečių įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, taip pat pastebima tendencija, jog jų įdarbinimas sudėtingėja. Anksčiau Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tiktas išimtis. Tuo tarpu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. užsienietis, neturintis teisės į laikinąją apsaugą, tačiau negalintis grįžti į Ukrainą dėl karo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba humanitariniu pagrindu, teisę dirbti įgyja ne nuo prašymo pateikimo, o tik nuo leidimo gyventi gavimo dienos. Naujai į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai, turintys teisę į laikinąją apsaugą, kaip ir anksčiau, gali pradėti dirbti pateikę prašymą išduoti leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu.
Atkreipiame dėmesį, jog užsieniečiams išlieka galimybė dirbti Lietuvos Respublikoje įsteigtoje bendrovėje nuotoliniu būdu. Toks užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jam taip pat nėra reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau jo darbo sutartyje turėtų būti aptariamos nuotolinio darbo sąlygos, darbo vieta (konkretus adresas), darbo vietos reikalavimai, darbui suteikiamos naudotis priemonės ir kt. Papildomai rekomenduotina pasikonsultuoti su užsienio valstybės, iš kurios užsienietis dirbs nuotoliniu būdu, teisininkais bei mokesčių konsultantais dėl bendrovės mokesčių mokėjimo klausimų toje užsienio valstybėje.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus UTPĮ pakeitimus, darbdaviams rekomenduotina, prieš įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, įsivertinti realios veiklos vykdymo Lietuvoje trukmę, teisingai užpildyti tarpininkavimo raštus bei atidžiai rinktis būsimus darbuotojus – įvertinti jų turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį bei apsvarstyti nuotolinio darbo sutarties pasirašymo su užsieniečiu galimybę.
